Kiekvieną kartą, kai kalbama apie automatizaciją, kyla ta pati baimė. Dirbtinis intelektas, algoritmai, programos – visa tai skamba kaip grėsmė žmonėms, kurie šiandien atlieka tuos darbus rankomis. Buhalterija dažnai minima kaip viena pirmųjų profesijų, kurią „pakeis robotai”.
Realybė? Visiškai kitokia.
Lietuvos buhalterių asociacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus buhalterių paklausa išaugo 23 procentais. Tuo pačiu laikotarpiu automatizacijos lygis sektoriuje padidėjo beveik dvigubai. Kaip tai suderinama?
Labai paprastai: technologijos nepakeitė buhalterių – jos pakeitė tai, ką buhalteriai daro.
Rutina prieš ekspertizę
Tradicinis buhalterio darbas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji – mechaninė: duomenų įvedimas, skaičiavimas, tikrinimas, ataskaitų pildymas. Antroji – intelektinė: analizė, planavimas, konsultavimas, sprendimų priėmimas.
Prieš dešimt metų proporcija buvo maždaug 80/20. Aštuoniasdešimt procentų laiko – rutina, dvidešimt – mąstymas.
Šiandien ši proporcija apsiverčia.
Automatizuotos sistemos perima mechaninius darbus: nuskaito sąskaitas, importuoja banko išrašus, skaičiuoja mokesčius, generuoja ataskaitas. Žmogui lieka tai, ko programa negali – suprasti kontekstą, priimti sprendimus, bendrauti su klientu.
Buhalteris kaip strateginis partneris
Įmonės, kurios pirmosios priėmė šį pokytį, pastebėjo įdomų efektą. Jų buhalteriai netapo nereikalingi – jie tapo vertingesni.
„Anksčiau mano darbas buvo įvesti skaičius ir patikrinti, ar viskas sutampa. Dabar – padėti klientams suprasti, ką tie skaičiai reiškia,” – pasakoja Vilniuje dirbanti buhalterė Inga, turinti penkiolikos metų patirtį.
Ji dirba įmonėje, kurios sritis yra privačios buhalterinės paslaugos ir aktyviai naudoja automatizuotus įrankius. Jos klientų skaičius per trejus metus išaugo nuo dvylikos iki trisdešimt dviejų – ne todėl, kad dirba daugiau valandų, o todėl, kad kiekvienas klientas reikalauja mažiau rutininio darbo.
„Galiu skirti laiko pokalbiams. Patarti, kada geriau pirkti įrangą, kaip optimizuoti mokesčius, ar verta samdyti naują darbuotoją. Tai neįkainojama – ir klientams, ir man pačiai.”
Skaičiai, kurie kalba patys
McKinsey Global Institute tyrimas atskleidė netikėtą tendenciją. Pramonės šakose, kuriose automatizacija diegiama sparčiausiai, užimtumas ne mažėja – jis transformuojasi.
Buhalterijos sektoriuje tai reiškia: mažiau žmonių, kurie veda paprastas įmonių knygas, ir daugiau, kurie teikia pridėtinės vertės paslaugas. Mokesčių planavimas, finansinė analizė, verslo konsultacijos – šios sritys auga dviženklius procentais kasmet.
Paradoksas? Ne. Tai ekonomikos dėsnis: kai bazinės paslaugos atpinga ir supaprastėja, atsiranda erdvė sudėtingesnėms.
Kliento perspektyva
Verslininkui šis pokytis reiškia konkrečią naudą.
Pirma – greitis. Tai, kas anksčiau užtrukdavo dienas, dabar atliekama per valandas. Mėnesio ataskaita gali būti paruošta kitą dieną po mėnesio pabaigos, ne po dviejų savaičių.
Antra – tikslumas. Žmogus, įvedantis tūkstančius eilučių rankomis, neišvengiamai klysta. Programa – ne. Klaidos, kurios anksčiau būdavo norma, dabar tampa išimtimi.
Trečia – įžvalgos. Kai duomenys suvesti automatiškai ir teisingai, buhalteris gali juos analizuoti, o ne tik fiksuoti. Staiga atsiranda galimybė pamatyti tendencijas, palyginti laikotarpius, prognozuoti srautus.
„Mano buhalterė dabar kartą per ketvirtį atsiunčia ne tik ataskaitas, bet ir komentarus – kas gerai, kas blogai, ką galėčiau daryti kitaip. Anksčiau to nebuvo, nes nebuvo laiko,” – sako mažos gamybinės įmonės vadovas Darius.
Baimės anatomija
Kodėl vis dėlto tiek daug žmonių bijo automatizacijos?
Psichologai aiškina tai kaip „nulinės sumos mąstymą” – įsitikinimą, kad jei kažkas gauna, kažkas turi prarasti. Jei programa daro darbą, žmogus netenka darbo. Logiška? Tik iš pirmo žvilgsnio.
Istorija rodo priešingai. Bankomatai nepadėjo bankų darbuotojų skaičiaus – jis netgi išaugo, nes bankai galėjo atidaryti daugiau skyrių. Internetinė prekyba nesunaikino mažmeninės – ji ją transformavo. Excel nesumažino analitikų poreikio – jis leido jiems daryti sudėtingesnius skaičiavimus.
Buhalterija – ne išimtis.
Naujos kartos specialistai
Jaunimas, šiandien studijuojantis buhalteriją, mokosi visiškai kitokių dalykų nei jų pirmtakai.
Programinės įrangos valdymas, duomenų analizė, finansinis modeliavimas, verslo konsultavimo pagrindai – tai disciplinos, kurios anksčiau nebuvo standartinėje programoje. Šiandien jos būtinos.
„Mano studentai niekada neves apskaitos rankomis. Jie turi suprasti logiką, procesus, dėsningumus – bet techniką atliks sistemos,” – sako Vilniaus universiteto dėstytoja.
Tai nereiškia, kad profesija nyksta. Tai reiškia, kad ji bręsta.
Pasirinkimas, kuris lemia ateitį
Kiekvienas buhalteris ir kiekviena įmonė šiandien stovi prieš pasirinkimą.
Galima laikytis senų metodų, tikintis, kad jie veiks amžinai. Galima priešintis pokyčiams, laikant juos grėsme. O galima priimti naują realybę ir tapti jos dalimi.
Tie, kurie pasirenka trečiąjį kelią, atranda netikėtą dalyką: darbas tampa įdomesnis. Mažiau rutinos, daugiau prasmės. Mažiau mechaninio kartojimo, daugiau žmogiško bendravimo.
Robotai neateina atimti darbo. Jie ateina atimti nuobodžiausią jo dalį.
Ir tai, atvirai kalbant, nėra blogai.
Straipsnyje panaudoti Lietuvos buhalterių asociacijos, McKinsey Global Institute ir aukštųjų mokyklų duomenys.