Kiekviename daugiabutyje anksčiau ar vėliau iškyla klausimas – kas geriau: bendrijos pirmininkai iš pačių gyventojų ar profesionalūs administratoriai, dirbantys už atlyginimą? Sprendimas nėra paprastas, nes jame susipina emocijos, pinigai, pasitikėjimas ir patogumas.

Pirmininkas iš gyventojų: artumas ir pasitikėjimas

Kai pirmininku tampa kaimynas, jis dažniausiai geriau supranta namo problemas. Jis mato laiptinę kasdien, pats moka bendras sąskaitas, bendrauja su kaimynais ne tik posėdžiuose, bet ir kieme. Dėl šio artumo atsiranda greitesnė reakcija į smulkius klausimus – nuo lemputės pakeitimo iki skubaus meistro iškvietimo.

Tačiau tai reiškia ir didelį krūvį. Gyventojai dažnai pamiršta, kad pirmininkas nėra visą parą dirbantis darbuotojas. Jis turi savo šeimą, darbą, kitus įsipareigojimus. Todėl kyla įtampa: vieni nori mažesnių sąskaitų, kiti laukia greitesnių darbų, o treti kaltina dėl nesutvarkyto kiemo.

Samdomas administratorius: patirtis ir formalumas

Profesionalus administratorius dažniausiai turi komandos palaikymą: buhalterius, teisininkus, techninės priežiūros specialistus. Tai leidžia užtikrinti tvarką finansuose ir sistemingą darbų planavimą. Tokiu atveju bendrijos pirmininkai tampa tarsi tarpininkai – jie prižiūri, ar administratorius tinkamai vykdo savo įsipareigojimus.

Tačiau samdomas specialistas nėra namo gyventojas, todėl emocinis ryšys mažesnis. Kartais gyventojai jaučiasi, kad jų problemos sprendžiamos lėtai arba formaliai, o kiekvienas papildomas darbas gali reikšti papildomas išlaidas.

Finansinė pusė: kur daugiau naudos?

Namo bendruomenei visada aktualus klausimas – kiek tai kainuos. Pirmininkas iš gyventojų dažniausiai dirba už simbolinį atlygį arba visai savanoriškai, tad sąskaitos gali būti mažesnės. Visgi tokio modelio trūkumas – klaidų tikimybė, nes savanoris neturi profesionalios komandos už nugaros.

Administratorius kainuoja brangiau, nes jo darbas apmokamas kaip paslauga. Tačiau kartu atsiranda daugiau saugiklių – nuo aiškių ataskaitų iki atsakomybės už laiku atliktus darbus.

Kaimynų santykiai: draugiškas ryšys ar konfliktų židinys?

Pirmininkas iš gyventojų dažnai tampa tarpininku tarp kaimynų. Vieną dieną jis gali rinkti parašus dėl remonto, kitą – aiškintis dėl triukšmingo buto. Toks vaidmuo dažnai išbalansuoja santykius: buvęs draugiškas kaimynas tampa „kontrolieriumi“.

Administratorius tokių asmeninių ryšių neturi. Jis yra tarsi išorinis žmogus, todėl konfliktai dėl triukšmo ar automobilių vietų neperauga į asmeniškumus. Vis dėlto kartais gyventojai jaučia, kad jų balsas pranyksta tarp formalių procedūrų.

Kuri kryptis tinka jūsų namui?

Jeigu namas nedidelis ir gyventojai sutaria tarpusavyje, pirmininkas iš kaimynų gali būti geras pasirinkimas – artimas, pasiekiamas ir lankstesnis. Dideliuose daugiabučiuose, kur yra daug butų, skirtingų interesų ir didelių finansinių srautų, saugiau rinktis profesionalią administravimo įmonę.

Svarbiausia – gyventojai turi aiškiai įsivertinti, ko nori: taupyti, turėti artimą kontaktą ar užtikrinti sisteminę priežiūrą. Nei vienas variantas nėra idealus, tačiau tinkamai pasirinkus galima pasiekti pusiausvyrą tarp kainos, kokybės ir patogumo.