Kodėl ekologinis švietimas šiandien yra būtinybė, o ne mada
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus viena mokytoja man sakė: „Vėl ta ekologija… Lyg neturėtume svarbesnių dalykų mokiniams dėstyti.” Šiandien ta pati mokytoja yra aktyviausia savo mokyklos aplinkosauginių iniciatyvų organizatorė. Kas pasikeitė? Ji suprato, kad ekologinis sąmoningumas nėra dar viena tema, kurią reikia „praleisti” per pamoką – tai gyvenimo būdas, kurio mūsų vaikai desperatiškai reikalauja.
Klimato kaita, plastiko taršos problema, biologinės įvairovės nykimas – visa tai nėra tolimos ateities grėsmės. Tai realybė, su kuria mūsų mokiniai susidurs daug anksčiau nei mes. Edukacinė eko diena mokykloje gali tapti tuo lūžio tašku, kai teorija virsta praktika, o abstrakčios sąvokos – suprantamais veiksmais.
Organizuojant tokią dieną, svarbu nepaversti jos dar vienu nuobodžiu renginiu su plakatais ir formaliais pranešimais. Vaikai šiandien jaučia netikrumą – jie mato žinias, girdi suaugusiuosius kalbant apie aplinkosaugos problemas, bet dažnai nesupranta, ką patys gali padaryti. Eko diena turėtų būti ta erdvė, kur jie pajunta savo galią keisti situaciją.
Planavimo etapas: nuo idėjos iki veiksmų plano
Pradėkime nuo paprastos tiesos – gera eko diena nepasirodo iš niekur. Reikia bent mėnesio pasiruošimo, o geriausia pradėti planuoti du mėnesius iš anksto. Pirmiausia suformuokite organizacinę grupę. Nebandykite visko daryti vieni – įtraukite kolegas, mokinius, tėvus, galbūt net vietos bendruomenės atstovus.
Kai kuriame tokią grupę, svarbu turėti bent vieną entuziastą, kuris užkrės kitus savo energija. Bet atsargiai – pernelyg daug entuziazmo be struktūros gali virsti chaosu. Pasiskirstykite vaidmenimis: kas koordinuoja, kas atsakingas už finansus (taip, net ir simbolinį biudžetą), kas bendrauja su išorės partneriais, kas rūpinasi techniniais dalykais.
Antrasis žingsnis – apibrėžkite tikslus. „Padaryti eko dieną” nėra tikslas. Tikslas galėtų būti: „Supažindinti 5-8 klasių mokinius su plastiko perdirbimo procesu ir paskatinti juos pradėti rūšiuoti atliekas namuose” arba „Sukurti mokyklos darže ekologišką kampelį ir išmokyti pradinukus pagrindinių kompostavimo principų”. Matote skirtumą? Konkretumas padeda matuoti rezultatus ir išlaikyti fokusą.
Trečias elementas – logistika. Kur vyks veiklos? Ar turite pakankamai erdvės? Ar reikės specialių leidimų? Jei planuojate išvyką į mišką ar parką, pasirūpinkite transportu ir saugumu iš anksto. Jei kviečiate svečius iš aplinkosauginių organizacijų, derinkite datas bent prieš mėnesį.
Penkios veiklos, kurios tikrai veikia su jaunesniaisiais mokiniais
Pradinukai yra ypatingi – jie kupini entuziazmo, bet jų dėmesio koncentracija trumpa. Štai veiklos, kurios išlaiko jų susidomėjimą ir tikrai kažko išmoko:
**Atliekų medžioklė su užduotimis.** Suskirstykite vaikus į komandas ir duokite jiems užduočių lapus. Jie turi rasti mokyklos teritorijoje skirtingų tipų atliekas (saugiai!), nufotografuoti jas ir sugalvoti, kaip jos galėjo ten atsirasti. Po to bendrai aptarkite, kiek laiko kiekvienai atliekai reikia suyrti gamtoje. Plastiko buteliui – 450 metų, bananų žievei – 2 savaitės. Šie skaičiai daro įspūdį net suaugusiesiems.
**Ekologiškų žaislų dirbtuvės.** Atnešite kartoninių dėžių, butelių kamštelių, senosios medžiagos, sagų, klijų. Leiskite vaikams kurti žaislus iš „šiukšlių”. Stebėsite, kaip jų kūrybiškumas neturi ribų. Viena mokytoja pasakojo, kaip jos mokiniai sukūrė visą miestą iš kartono – su namais, automobiliais, net parku. Po to jie patys pasiūlė, kad tikrame mieste irgi galima būtų daugiau naudoti antrinių žaliavų.
**Augalų sodinimo ceremonija.** Kiekvienas vaikas pasodina savo augalą – gėlę vazone ar medelį mokyklos kieme. Svarbu, kad jie patys rūpintųsi savo augalu bent kelias savaites. Tai moko atsakomybės ir leidžia pamatyti augimo procesą. Viena mokykla pradėjo tradiciją – kiekviena klasė sodina savo medelį, ir po dešimties metų absolventai grįžta pažiūrėti, kaip jis užaugo.
**Vandens taupymo eksperimentai.** Paruoškite kelis indus ir leiskite vaikams išmatuoti, kiek vandens išleidžiama per minutę, kai čiaupas lašina, kiek – kai plauname dantis su atidarytu čiaupu, kiek – kai naudojame puodelį. Skaičiai šokiruoja. Vėliau vaikai tampa tikrais vandens taupymo ambasadoriais namuose.
**Ekologiškų užkandžių gaminimas.** Paruoškite paprastus receptus be pakuočių ir perdirbtų produktų – vaisių šašlykai, daržovių lazdelės su humusu, naminiai sausainiai. Vaikai ne tik skaniai pavalgo, bet ir supranta, kad sveikas maistas gali būti ir ekologiškas, ir skanus.
Penkios veiklos vyresniesiems mokiniams: iššūkiai ir kritinis mąstymas
Paaugliai nemėgsta, kai su jais elgiamasi kaip su vaikais. Jiems reikia iššūkių, diskusijų, galimybės patiems priimti sprendimus. Štai veiklos, kurios juos tikrai įtrauks:
**Aplinkosaugos debatai.** Suformuokite temas, kurios neturi vienareikšmių atsakymų: „Ar branduolinė energija yra ekologiška alternatyva?”, „Ar individualus veiksmai gali sustabdyti klimato kaitą, ar reikalingi sisteminiai pokyčiai?”, „Ar ekologiški produktai yra privilegija turtingiems?” Leiskite mokiniams pasirinkti pozicijas ir ginčytis. Mokytojo vaidmuo – moderuoti, o ne duoti teisingus atsakymus.
**Mokyklos ekologinio pėdsako tyrimas.** Suskirstykite mokinius į grupes: viena tiria energijos suvartojimą, kita – atliekų kiekį, trečia – vandens naudojimą, ketvirta – maisto švaistymą valgykloje. Duokite jiems savaitę rinkti duomenis, analizuoti ir pateikti išvadas su konkrečiais pasiūlymais, kaip mokykla galėtų sumažinti savo poveikį aplinkai. Kai viena mokykla tai padarė, mokiniai apskaičiavo, kad per metus išmetama apie 200 kg maisto atliekų tik iš valgyklos. Jų pasiūlymas pradėti kompostuoti buvo priimtas.
**Upcycling mados šou.** Iššūkis – sukurti drabužį ar aksesuarą iš senų, nereikalingų daiktų. Duokite kelias savaites pasiruošti, o eko dienos metu surenkite mados šou. Tai ne tik smagu, bet ir atkreipia dėmesį į greitosios mados problemą. Kai kurie mokiniai po tokių projektų tikrai pradeda kitaip žiūrėti į savo spintas.
**Dokumentinio filmo kūrimas.** Jei turite mokinių, kurie domisi filmais ar fotografija, pasiūlykite jiems sukurti trumpą dokumentinį filmą apie vietinę aplinkosaugos problemą. Galbūt tai šiukšlėmis užteršta upė, nykstanti miško dalis ar pernelyg daug plastiko naudojanti vietinė parduotuvė. Proceso metu jie išmoksta ne tik technikos, bet ir žurnalistikos etikos, tyrimo metodų.
**Ekologiško verslo idėjų konkursas.** Paprašykite mokinių sugalvoti verslo idėją, kuri būtų ir pelninga, ir ekologiška. Jie turi parengti trumpą prezentaciją: kokia problema sprendžiama, kaip veikia verslo modelis, koks poveikis aplinkai. Geriausia idėja gauna simbolinį prizą. Viena mokykla po tokio konkurso tikrai įgyvendino mokinių idėją – pradėjo nuomoti daugkartines gertuvės mokyklos renginiams.
Penkios veiklos visai mokyklos bendruomenei
Kai kurios veiklos geriausiai veikia, kai dalyvauja visi – nuo pirmokų iki mokytojų ir tėvų:
**Drabužių ir daiktų mainai.** Paprašykite visų atnešti nebereikalingų, bet geros būklės daiktų – drabužių, knygų, žaislų, indų. Surenkite viską į vieną erdvę ir leiskite žmonėms laisvai keistis. Kas lieka, galima paaukoti labdarai. Tai puikus būdas praktiškai parodyti, kaip aplinkinė ekonomika veikia.
**Bendruomeninis tvarkymo talkininkas.** Organizuokite išvyką į artimą parką, mišką ar paplūdimį. Pasiimkite pirštines, maišus ir tvarkykite gamtą kartu. Bet ne tik tvarkykite – padarykite iš to įdomią veiklą. Kas ras keisčiausią daiktą? Kuri komanda surinks daugiausia? Po to galima surengti parodėlę iš rastų daiktų su užrašais, kiek laiko kiekvienam reikia suyrti.
**Ekologiško transporto iššūkis.** Paskelbkite, kad eko dienos rytą visi turėtų atvykti į mokyklą ekologišku transportu – pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu ar bent jau pasidalinti automobiliu su kaimynais. Suskaičiuokite, kiek CO2 emisijų sutaupėte. Viena mokykla po tokio iššūkio pradėjo „dviračių penktadienius” – kiekvieną savaitės penktadienį skatina atvykti dviračiais.
**Nulinio atliekų pikniko iššūkis.** Surenkite bendrą pikniko stilių pietus mokyklos kieme. Taisyklė – kiekvienas atneša maistą be vienkartinių pakuočių, naudoja daugkartinius indus ir įrankius. Po pietų pasižiūrėkite, kiek atliekų susidarė. Idealiu atveju – beveik nieko. Tai puiki praktinė pamoka apie tai, kaip mūsų kasdieniai pasirinkimai formuoja atliekų kiekį.
**Mokyklos ekologinės chartijos kūrimas.** Surenkite visą bendruomenę ir kartu sukurkite mokyklos aplinkosaugos įsipareigojimų dokumentą. Ką mokykla įsipareigoja daryti ekologiškiau? Ką įsipareigoja mokiniai? Mokytojai? Tėvai? Kai visi prisideda prie kūrimo, dokumentas tampa ne formalumu, o tikru bendruomenės susitarimu.
Metodinės priemonės ir šaltiniai, kurie palengvins darbą
Nebūtina visko išradinėti iš naujo. Yra daugybė puikių šaltinių, kurie padės organizuoti eko dieną:
Internete rasite nemokamų edukacinių programų. Europos aplinkos agentūra siūlo interaktyvių žemėlapių ir duomenų apie klimato kaitą. Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra turi skiltį mokytojams su paruoštomis pamokų planais. „Zero Waste” judėjimo svetainės pilnos praktinių patarimų, kaip mažinti atliekas.
Vietinės aplinkosauginės organizacijos dažnai siūlo nemokamas paskaitas ar dirbtuves mokykloms. Susisiekite su jomis – daugelis mielai bendradarbiauja. Kai kurios net turi specialius edukacinius rinkinius, kuriuos galima pasiskolinti – mikroskopus vandens kokybei tirti, kompostavimo dėžes demonstracijoms, interaktyvias parodos stendus.
Nepamirškite ir tradicinių šaltinių – knygų, dokumentinių filmų. „Mūsų planeta” serija su Davidu Attenborough, „Plastiko vandenynas”, „Prieš potvynį” – tai filmai, kurie tikrai palieka įspūdį. Tik neparodykite viso filmo iš karto – paauglių dėmesys išsiblaško po 20 minučių. Geriau parodykite fragmentą ir aptarkite.
Praktinėms veikloms reikės medžiagų. Bet nebėkite į parduotuvę pirkti naujų dalykų ekologinei dienai – tai būtų ironija. Paprašykite tėvų paaukoti nereikalingų dėžių, butelių, medžiagos likučių. Pasitikrinkite, ką mokykla jau turi – dažnai sandėliuose miega pamiršti daiktai, kurie puikiai tiks.
Dokumentavimas irgi svarbus. Paskirskite ką nors fotografuoti ir filmuoti dienos eigą. Po to galite sukurti foto parodą, įkelti į mokyklos svetainę, parodyti tėvams. Tai ne tik atmintis, bet ir įrodymas, kad renginys vyko ir buvo prasmingas.
Kaip įvertinti, ar jūsų eko diena buvo sėkminga
Renginys praėjo, visi pavargę bet laimingi. Bet kaip suprasti, ar tai buvo tikrai verta laiko ir pastangų? Vertinimas neturėtų būti formalumas – tai galimybė pasimokyti ir kitą kartą padaryti dar geriau.
Pirma, tiesioginis grįžtamasis ryšys. Dar tą pačią dieną arba kitą paprašykite mokinių užpildyti trumpą anoniminę anketą. Klausimai gali būti paprasti: „Kas tau labiausiai patiko?”, „Ko naujo sužinojai?”, „Ką norėtum pakeisti savo elgesyje po šios dienos?”, „Ką patobulintume kitą kartą?” Būkite pasirengę kritikai – vaikai yra nuoširdūs.
Antra, stebėkite ilgalaikius pokyčius. Ar po eko dienos mokykloje atsirado naujų iniciatyvų? Ar mokiniai pradėjo rūšiuoti atliekas? Ar sumažėjo plastiko butelių valgykloje? Viena mokykla pastebėjo, kad po eko dienos mokiniai patys inicijavo „be plastiko savaites” projektą – tai buvo geriausias vertinimo rodiklis.
Trečia, įtraukite visą bendruomenę į vertinimą. Surenkite organizacinę grupę po savaitės ir aptarkite, kas vyko gerai, o kas ne. Mokytojai gali pasidalinti pastebėjimais iš savo klasių. Tėvai gali papasakoti, ar vaikai namie kalbėjo apie eko dieną.
Ketvirta, pamatuokite konkrečius dalykus, jei įmanoma. Jei viena iš veiklų buvo mokyklos ekologinio pėdsako tyrimas, palyginkite duomenis po kelių mėnesių. Ar energijos suvartojimas sumažėjo? Ar atliekų kiekis pasikeitė? Skaičiai kalba patys už save.
Ir nepamirškite švęsti sėkmės. Jei eko diena buvo sėkminga, pasakykite apie tai viešai – mokyklos svetainėje, vietos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose. Tai ne tik pripažinimas visiems, kurie prisidėjo, bet ir įkvėpimas kitoms mokykloms.
Kai eko diena tampa kasdieniu įsipareigojimu
Didžiausia klaida, kurią galima padaryti – manyti, kad viena eko diena per metus išsprendžia aplinkosauginio švietimo klausimą. Tai tik pradžia, kibirkštis, kuri turėtų uždegti ilgalaikį susidomėjimą.
Geriausios mokyklos paverčia eko dieną į eko mėnesį arba net į nuolatinę veiklą. Po pirmosios dienos galite pradėti ekologijos klubą, kuris susitinka kartą per savaitę. Galite įvesti „žaliąją savaitę” kiekvieną ketvirtį su skirtingomis temomis – rudenį apie maistą ir kompostavimą, žiemą apie energijos taupymą, pavasarį apie biologinę įvairovę, vasarą apie vandenį.
Kai kurios mokyklos integruoja aplinkosauginį švietimą į visas pamokas. Matematikoje skaičiuojama CO2 emisija, geografijoje tiriami klimato pokyčiai, lietuvių kalboje rašomi esė apie gamtos apsaugą, dailėje kuriama iš antrinių žaliavų. Tai ne papildoma našta, o būdas padaryti pamokas įdomesnes ir aktualias.
Svarbu ir mokytojų įsitraukimas. Jei mokytojai patys netiki aplinkosaugos svarbą arba mano, kad tai dar viena „papildoma užduotis”, niekas neveiks. Organizuokite mokytojams mokymus, diskusijas, leiskite jiems patiems pasiūlyti idėjų. Kai mokytojai tampa bendraautoriais, o ne tik vykdytojais, viskas keičiasi.
Ir nepamirškite, kad vaikai stebi mus nuolat. Jei mokykloje kalbame apie atliekų rūšiavimą, bet mokytojų kambaryje visi meta viską į vieną dėžę – vaikai tai pamato. Jei kalbame apie vandens taupymą, bet mokyklos tualete čiaupai lašina savaitėmis – žinia neveikia. Autentiškumas yra raktas.
Eko diena turėtų būti ne vienkartinis renginys, o kasmetinė tradicija, kuri kiekvienais metais auga ir tobulėja. Pirmaisiais metais galbūt bus paprasčiau, su mažiau veiklų. Antraisiais jau turėsite patirties, daugiau partnerių, galbūt net biudžetą. Trečiaisiais mokiniai patys pradės siūlyti idėjas ir organizuoti veiklas. Tai ir yra tikrasis sėkmės rodiklis – kai aplinkosauga tampa ne prievole, o natūralia mokyklos kultūros dalimi.
Galiausiai, nesitikėkite, kad viena eko diena pavers visus mokinius aplinkosaugininkais. Bet jei bent keli vaikai po jos pradės kitaip mąstyti, kitaip elgtis, jei bent viena šeima namuose pradės kompostuoti ar rūšiuoti atliekas – jūs jau pakeitėte pasaulį. Mažais žingsneliais, viena mokykla po kitos, vienas vaikas po kito. Ir galbūt būtent jūsų organizuota eko diena bus tas momentas, kai vienas iš mokinių nuspręs savo ateitį sieti su aplinkosauga. Kas žino?