Ar pastebite kraują valydami dantis ar naudodami tarpdančių siūlą? Nenumokite ranka – dantenų kraujavimas gali būti pirmasis ženklas, kad burnos sveikata nėra ideali. Nors kartais tai tik laikinas dirginimas, dažnai jis slepia rimtesnes problemas, kurių negydant gresia periodontitas ar net dantų netekimas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime 7 pagrindines dantenų kraujavimo priežastis, paaiškinsime, kada reikėtų kreiptis į gydytoją, bei pristatysime galimus gydymo ir profilaktikos sprendimus. Įžvalgomis dalijasi burnos chirurgas Laurynas Banys, paslaugas teikiantis Azklinikoje Kaune.
1. Gingivitas – dantenų uždegimas
Gingivitas yra dažniausia kraujuojančių dantenų priežastis. Kai ant dantų ir ties dantenų linija kaupiasi apnašos, jose esančios bakterijos sukelia uždegimą. Dantenos tampa jautrios, patinusios, raudonos ir lengvai kraujuoja.
„Dantenų kraujavimas dažniausiai reiškia, kad prasidėjo uždegimas. Jei laiku nesustabdysime gingivito, jis gali progresuoti į periodontitą – ligą, pažeidžiančią kaulą, kuris laiko dantis,“ – sako burnos chirurgas Laurynas Banys.
Įdomu tai, kad ankstyvose stadijose gingivitas dažniausiai nesukelia skausmo. Todėl pacientai dažnai nenumano apie ligą tol, kol kraujavimas tampa kasdieniu reiškiniu.
2. Netinkama burnos higiena
Kartais problemą sukelia ne liga, o įpročiai. Per kietas šepetėlis ar pernelyg stiprus spaudimas gali pažeisti dantenų audinius. Kita medalio pusė – per silpna higiena. Jei dantys ir tarpdančiai nėra tinkamai valomi, ant jų kaupiasi apnašos, kurios sudirgina dantenas.
Šiuo atveju kraujavimas yra kaip perspėjimo signalas, kad burnos priežiūros įpročius reikia keisti – rinktis minkštesnį šepetėlį, taisyklingai valyti ir nepamiršti tarpdančių.
3. Vitaminų trūkumas
Dantenų sveikatai ypač svarbūs vitaminai C ir K. Jų trūkumas silpnina kapiliarų sieneles ir mažina audinių atsparumą.
- Vitamino C stoka gali lemti dantenų kraujavimą net ir minimaliai jas dirginant.
- Vitamino K trūkumas apsunkina kraujo krešėjimą, todėl net nedidelė žaizdelė dantenose kraujuoja ilgiau.
Ne veltui gydytojai primena, kad subalansuota mityba yra tiesiogiai susijusi su burnos sveikata – tai ne tik gražūs dantys, bet ir stiprios dantenos.
4. Hormoniniai pokyčiai
Nėštumas, brendimas ar menstruacijos gali laikinai pakeisti organizmo reakcijas. Dėl hormonų įtakos dantenos tampa jautresnės, labiau linkusios kraujuoti.
Nėštumo metu dantenų kraujavimą patiria daugiau nei pusė moterų – tai vadinama „nėštumo gingivitu“. Paprastai po gimdymo problema sumažėja, bet tinkama higiena ir vizitai pas odontologą šiuo laikotarpiu yra būtini.
5. Sisteminės ligos
Dantenų kraujavimas gali būti ne tik vietinė problema. Jis neretai signalizuoja apie bendrą sveikatos būklę.
- Diabetas – sergant šia liga audiniai lėčiau gyja, todėl uždegimai burnoje progresuoja greičiau.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai lemia, kad kraujavimas tęsiasi ilgiau.
- Silpna imuninė sistema (pavyzdžiui, dėl streso ar lėtinių ligų) padidina infekcijų riziką.
Tokiais atvejais vien tik burnos higienos nepakanka – būtina kreiptis ir į gydytoją, ir į odontologą.
6. Vaistų poveikis
Kai kurie vaistai turi šalutinį poveikį, kuris pasireiškia dantenų kraujavimu. Dažniausiai tai kraują skystinantys preparatai, taip pat tam tikri vaistai nuo širdies ligų ar aukšto kraujospūdžio.
Todėl svarbu odontologui visada pranešti, kokius vaistus vartojate – tai padeda tiksliau įvertinti dantenų būklę ir pritaikyti tinkamą gydymą.
7. Mechaniniai pažeidimai
Kartais dantenos kraujuoja dėl visiškai paprastų priežasčių: naujo tarpdančių siūlo naudojimo, dantų breketų ar net įkandus kietesnį maistą. Tokie pažeidimai dažniausiai būna laikini ir praeina savaime.
Vis dėlto jei kraujavimas nesiliauja, tai jau signalas, kad situacija ne tokia nekalta, kaip gali atrodyti.
Kada būtina sunerimti?
Trumpalaikis kraujavimas po naujų įpročių (pvz., pradėjus naudoti siūlą) nėra pavojingas. Tačiau verta sunerimti, jei:
- kraujavimas nepraeina ilgiau nei 2 savaites;
- dantenos nuolat patinusios, paraudusios;
- atsirado blogas kvapas iš burnos;
- kraujuoja ne tik valantis, bet ir ramybės metu;
- dantenos traukiasi, o dantys atrodo ilgesni.
„Jeigu kraujavimas nepraeina, tai nebėra tik higienos klausimas. Tai pirmas ženklas, kad būtina kreiptis pas specialistą,“ – pabrėžia L. Banys.
Kaip sau padėti namuose?
Kol laukiate vizito pas odontologą, galite palengvinti simptomus:
- rinkitės minkštą šepetėlį ir valykite švelniai;
- naudokite tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius;
- skalaukite burną druskos tirpalu;
- valgykite daugiau vaisių ir daržovių, turtingų vitaminų C ir K;
- venkite rūkymo ir alkoholio.
Svarbu suprasti: šios priemonės palengvina simptomus, bet neišsprendžia problemos priežasties. Tik profesionali higiena ir gydymas gali sustabdyti ligos progresą.
Ką tai reiškia jūsų šypsenai?
Dantenų kraujavimas – ne smulkmena, o organizmo įspėjimas. Vieni žmonės linkę laukti ir tikėtis, kad „praeis savaime“. Tačiau odontologų praktikoje tokia nuostata neretai baigiasi vizitu jau su pažengusiu periodontitu. Kitaip tariant, ignoruoti šį simptomą – tas pats, kas važiuoti pro raudoną šviesą: iš pradžių gal pasiseks, bet ilgainiui pasekmės bus neišvengiamos.
„Svarbiausia – neleisti, kad kraujuojančios dantenos taptų jūsų kasdienybe. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo paprastesnis bus gydymas,“ – sako burnos chirurgas Laurynas Banys, Azklinika Kaune.