Praėjusią vasarą susidūrėme su klasikine dilema. Aštuoni suaugę žmonės, vienas tikslas – savaitgalis Palangoje – ir klausimas, kaip ten nuvykti nepraleidžiant pusės atostogų biudžeto.
Pradėjome skaičiuoti. Keturi automobiliai – keturios degalų sąskaitos, keturios parkavimo vietos, keturi pavargę vairuotojai po kelių valandų kelyje. Traukinys? Aštuoni bilietai į vieną pusę, paskui taksi nuo stoties, ir staiga suma atrodo negražiai.
Tada kažkas pasiūlė idėją, kuri iš pradžių atrodė keistai: išsinuomoti mikroautobusą.
Pirmoji reakcija: „Ar tai ne per sudėtinga?”
Pripažinsiu – turėjome išankstinių nuostatų. Mikroautobusas asocijavosi su organizuotomis turistų grupėmis, uniformuotu vairuotoju ir griežtu grafiku. Arba su statybininkų brigadomis. Ne su draugų kelione prie jūros.
Bet paskaičiavome. Devynių vietų mikroautobuso nuoma savaitgaliui kainavo mažiau nei dviejų automobilių degalai į abi puses. Pridėjus, kad vienas žmogus vairuoja, o kiti septyni gali ramiai kalbėtis, žiūrėti pro langą ar net snausti – matematika tapo akivaizdi.
Ir dar vienas dalykas: visi kartu. Ne „susitinkam ten”, ne „palauk, įstrigau spūstyje”, ne „mes pasiklydome, kur jūs?”. Tiesiog visi į tą patį automobilį ir važiuojam.
Realybė pralenkė lūkesčius
Nuomos procesas pasirodė paprastesnis nei tikėjomės. Mikroautobusų nuoma be vairuotojo leidžia pasiimti transportą ir valdyti kelionę patiems – be svetimo žmogaus, be griežtų maršrutų, be jausmo, kad kažkas laukia ir skaičiuoja minutes.
Paėmėme devynvietį penktadienio vakarą. Sustojome kur norėjome – kavai pakelėje, nuotraukai prie ežero, netikėtam aplankymui pas draugą Kretingoje. Grįžome sekmadienį, kai patys nusprendėme, o ne kai baigėsi bilieto galiojimas.
Patogumas, kurio nesitikėjome: bagažas. Aštuonių žmonių krepšiai, šaltkrepšis su maistu, paplūdimio reikmenys – viskas tilpo be Tetris žaidimo. Įprastu atveju būtume sprendę, kieno bagažinėje kas važiuoja ir ko teks atsisakyti.
Skaičiai, kurie įtikina
Padarėme sąžiningą palyginimą po kelionės:
Keturių automobilių variantas būtų kainavęs apie 280 eurų vien degalams (skaičiuojant maždaug 70 eurų į abi puses vienam automobiliui). Plius keturios parkavimo vietos Palangoje – dar 40–60 eurų. Iš viso: apie 320–340 eurų.
Mikroautobuso nuoma su degalais išėjo apie 180 eurų. Viena parkavimo vieta – 15 eurų. Iš viso: apie 195 eurai.
Sutaupymas: maždaug 140 eurų. Padalinus aštuoniems žmonėms – po 17 eurų kiekvienam. Neatrodo daug, kol neprisimeni, kad tai tik transportas. Sutaupyti pinigai virto papildoma vakariene restorane.
Netikėti privalumai
Be finansinės pusės, atradome dalykų, apie kuriuos nebuvome pagalvoję.
Socialinis aspektas. Kelionė automobiliu – dažnai tylusis laikas. Vairuotojas koncentruojasi į kelią, keleivis žiūri į telefoną. Mikroautobuse, kai nevairuoji, gali normaliai bendrauti su visais. Mūsų kelionė tapo dalimi atostogų, ne tik logistine būtinybe.
Saugumas. Po vakarėlio nereikėjo spręsti, kas vairuos. Vienas žmogus buvo paskirtas „budėtoju” ir visą savaitgalį nevartojo alkoholio – mainais į tai, kad kitą kelionę tas vaidmuo atiteks kitam. Sistema, kuri veikia.
Lankstumas. Vieną dieną nusprendėme važiuoti į Klaipėdą. Įprastu atveju – keturi automobiliai, koordinacija, susitikimo vietos. Dabar – tiesiog visi sėdamės ir važiuojam.
Kam tai tinka?
Po tos kelionės pradėjome naudoti mikroautobusus reguliariai. Štai situacijos, kuriose tai prasminga:
Šeimos šventės. Kai reikia nuvežti senelius, tėvus, vaikus ir dar šunį į sodybą. Vietoj trijų mašinų – viena, ir visi kalba tarpusavyje, o ne per telefono skambučius.
Vestuvės ir krikštynos. Svečiai iš kito miesto? Vietoj to, kad kiekvienas ieškotų kelio ir parkavimo, galima organizuoti bendrą transportą. Atrodo rūpestingai, kainuoja mažiau nei apmokėti taksi.
Įmonių renginiai. Komandos kelionė į konferenciją ar team building. Vienas mikroautobusas vietoj penkių tarnybinių – ir mažesnės išlaidos, ir laikas pabendrauti ne darbo aplinkoje.
Aktyvus poilsis. Slidinėjimas, dviračių žygis, baidarės. Kai reikia vežti ne tik žmones, bet ir įrangą, erdvė tampa esminiu faktoriumi.
Ką reikia žinoti prieš nuomojant
Keletas praktinių dalykų, kuriuos išmokome per klaidą arba beveik per klaidą:
Teisės. Devynvietį mikroautobusą galima vairuoti su paprasta B kategorijos teise. Tai buvo malonus atradimas – nereikia jokių papildomų kvalifikacijų.
Draudimas. Visada verta patikrinti, kas įeina į nuomos kainą. Papildomas draudimas gali kainuoti nedaug, bet suteikia ramybę.
Degalai. Mikroautobusas vartoja daugiau nei lengvasis automobilis, bet mažiau nei keturi lengvieji automobiliai. Mūsų atveju – apie 9 litrus šimtui kilometrų.
Matmenys. Jei planuojate važiuoti į senamiesčius ar kaimus su siauromis gatvelėmis, verta iš anksto patikrinti maršrutą. Devynvietis nėra milžinas, bet didesnis nei įprastas automobilis.
Kodėl apie tai nerašo dažniau
Įdomi mintis, kuri kilo rašant šį tekstą: kodėl ši paprasta idėja nėra populiaresnė?
Galbūt todėl, kad mikroautobusai neturi to „seksualumo”, kurį turi nuosavi automobiliai. Niekas nesididžiuoja nuomotu transportu. Bet galbūt kaip tik čia ir slypi esmė – transportas yra priemonė, ne tikslas. Ir kartais protingiausias sprendimas yra tas, kuris mažiausiai krenta į akis.
Kitą kartą, kai planuosite kelionę grupe, tiesiog padarykite tą patį, ką mes: suskaičiuokite. Galbūt rezultatas nustebins – kaip nustebino mus.