Ne kiekvienas tėtis iškart žino, kaip reaguoti, kai sūnus prataria norą lankyti šokius. Vieniems tai savaime suprantama, kitus akimirką sustabdo senas įsivaizdavimas, kad šokiai – ne berniukų užsiėmimas. Bet užtenka pažvelgti į profesionalius šokėjus, sportininkus ar net karius, kad šitas mitas subyrėtų: šokis reikalauja jėgos, koordinacijos ir disciplinos ne mažiau nei bet kuris sportas.
Kodėl šokis naudingas berniukams
Šokis lavina tai, kas praverčia visą gyvenimą. Koordinacija, pusiausvyra, kūno valdymas – šitie gebėjimai formuojasi būtent vaikystėje ir vėliau padeda bet kurioje fizinėje veikloje. Berniukas, kuris moka valdyti savo kūną, lengviau įvaldo ir kitas sporto šakas.
Ne mažiau svarbi ir emocinė pusė. Šokis moko išreikšti save, dirbti komandoje, ištverti pasikartojantį darbą siekiant rezultato. Tai savybės, kurių vertė toli peržengia šokių salės ribas.
Pirmi žingsniai neturi būti sudėtingi
Pradžiai nereikia nei brangios aprangos, nei specialaus pasiruošimo. Svarbiausia – patogumas ir tinkama avalynė, kuri leidžia kojai laisvai judėti ir jaustis natūraliai.
Būtent čia daugelis tėvų susiduria su pirmu klausimu – ką rinktis. Minkštos, lanksčios češkės berniukams yra klasikinis pasirinkimas pradedantiesiems, nes jos nevaržo pėdos, leidžia jausti grindis ir padeda formuoti taisyklingą laikyseną nuo pat pradžių. Tai paprasta avalynė, bet būtent nuo jos dažnai prasideda vaiko santykis su šokiu.
Ką pastebi patys vaikai
Įdomu, kad vaikams stereotipai dažnai rūpi kur kas mažiau nei suaugusiems. Berniukas, kuris mėgsta judesį ir ritmą, tiesiog nori šokti – jam nesvarbu, ar tai „berniukiška”. Ir dažnai būtent tėvų nuogąstavimai, o ne paties vaiko abejonės, tampa didžiausia kliūtimi.
Todėl verta įsiklausyti į patį vaiką. Jei jis rodo susidomėjimą, tai jau pakankama priežastis leisti pabandyti. Šokis, kaip ir bet kuri veikla, neįpareigoja visam gyvenimui – bet gali tapti kažkuo, kas praturtins vaikystę ir lavins tai, ko kitos veiklos neduoda.
Kaip palaikyti be spaudimo
Geriausia, ką tėvai gali padaryti – palaikyti be perdėto spaudimo. Vaiką motyvuoja ne reikalavimas „tapti geriausiu”, o jausmas, kad tai, ką jis daro, yra vertinama ir smagu. Pagyrimas už pastangas, o ne tik už rezultatą, padeda išlaikyti norą tęsti.
Svarbu ir kantrybė. Pradžioje judesiai bus nerangūs, ritmas – ne visada tikslus. Tai visiškai normalu. Įgūdis ateina su laiku, o skubinimas dažniau atbaido nei padeda.
Salės aplinka lemia daug
Vienas dažnai neįvertinamas dalykas – pati aplinka, į kurią vaikas ateina. Salė, kurioje berniukas jaučiasi laukiamas ir nesijaučia „vienintelis”, labai padeda. Todėl verta pasidomėti, ar grupėje yra kitų berniukų, koks trenerio požiūris, ar atmosfera palaikanti.
Geras treneris moka sudominti, o ne priversti. Jis paverčia mokymąsi žaidimu, pastebi pastangas ir kuria aplinką, kurioje klysti nebaisu. Tokioje salėje net dvejojantis vaikas greitai atsipalaiduoja ir įsitraukia. Todėl renkantis mokyklą verta žiūrėti ne tik į pasiekimus, bet ir į tai, kaip vaikai joje jaučiasi.
Nuo pirmo žingsnio iki tikro pomėgio
Kelias nuo pirmo bandymo iki tikro pomėgio dažnai prasideda nuo mažų dalykų – patogios avalynės, palaikančio tėvų požiūrio ir salės, kurioje vaikas jaučiasi laukiamas. Tinkami šokių bateliai čia atlieka svarbesnį vaidmenį, nei atrodo: kai koja jaučiasi gerai, vaikas gali susitelkti į patį judesį, o ne į diskomfortą.
Galų gale svarbiausia ne tai, ar sūnus taps profesionaliu šokėju. Svarbu, kad jis atrastų veiklą, kuri jam patinka, lavina jį ir suteikia džiaugsmo. O jei tai šokis – tai puiki pradžia, verta visų tėvų palaikymo.