Augantys augalai nuolat reikalauja ne tik pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis, bet ir mikroelementų, kurie būtini jų vystymuisi. Nors mikroelementų augalams reikia mažesniais kiekiais, jų trūkumas gali turėti didelės įtakos derliaus kiekiui ir kokybei. Be tinkamos jų pusiausvyros augalai tampa silpni, mažiau atsparūs ligoms ir nepasiekia optimalaus augimo potencialo.
Kokie mikroelementai būtini augalams
Mikroelementai yra tie mineralai, kurių augalai sunaudoja labai mažai, tačiau be jų normalus augimas būtų neįmanomas. Pagrindiniai jų tipai yra geležis, manganas, boras, cinkas, varis, molibdenas ir chloras. Kiekvienas iš jų atlieka specifines funkcijas augalo fiziologijoje, padeda vykdyti fotosintezę, fermentinius procesus ir užtikrina tinkamą maistinių medžiagų įsisavinimą.
Geležis yra svarbi chlorofilo sintezei, o jos trūkumas sukelia lapų pageltimą. Manganas dalyvauja augalų kvėpavime ir fermentiniuose procesuose, jo trūkumas lemia prastesnį augalų atsparumą stresui. Boras būtinas ląstelių sienelių formavimui ir augimo reguliavimui, jo stygius gali sukelti blogą vaisių ir sėklų formavimąsi. Cinkas reikalingas augimo hormonų sintezei, o jo trūkumas pasireiškia augalų vystymosi sustojimu ir lapų deformacija. Varis skatina fermentų veiklą, padeda išvengti augalų ligų. Molibdenas reikalingas azoto fiksacijai ir nitrato metabolizmui, jo trūkumas ypač neigiamai veikia ankštinius augalus. Chloras reikalingas osmoso reguliavimui ir augalų vandens balansui palaikyti, nors jo trūkumas pasitaiko retai.
Kaip atpažinti mikroelementų trūkumą
Augalai reaguoja į mikroelementų trūkumą specifiniais požymiais, kurie gali būti pastebimi lapuose, stiebuose ar net šaknyse. Vienas dažniausių požymių yra chlorozė, kai lapai praranda žalią spalvą dėl chlorofilo trūkumo. Kitas dažnas simptomas yra deformuoti lapai arba augimo sulėtėjimas, nes kai kurių elementų trūkumas veikia hormonų gamybą. Silpnas šaknų vystymasis gali būti susijęs su molibdeno ar boro trūkumu. Žiedų ar vaisių nykimas taip pat gali reikšti, kad augalai negauna pakankamai būtinų mikroelementų.
Ne visada trūkumo požymiai išryškėja akivaizdžiai, todėl verta atlikti dirvožemio ir augalų audinių tyrimus. Tai leidžia tiksliai nustatyti, kurių elementų trūksta ir kokių priemonių reikia imtis.
Mikroelementų įsisavinimą lemiantys veiksniai
Net jei dirvožemyje yra pakankamai mikroelementų, augalai ne visada gali juos pasisavinti. Tam įtakos turi dirvožemio pH, organinių medžiagų kiekis, dirvos drėgnumas ir kitų elementų koncentracija.
Per rūgštus ar per šarminis dirvožemis gali trukdyti augalams pasisavinti tam tikrus mikroelementus. Pavyzdžiui, per aukštas pH mažina geležies prieinamumą, todėl augalai gali kentėti nuo chlorozės. Dirvožemio sudėtyje esant per daug vieno elemento, gali būti slopinamas kito įsisavinimas. Per daug fosforo gali sumažinti cinko prieinamumą, o per didelis kalio kiekis gali trukdyti augalams pasisavinti borą.
Kaip užtikrinti mikroelementų balansą
Norint užtikrinti subalansuotą augalų mitybą, būtina taikyti tinkamą tręšimo strategiją. Pirmiausia reikėtų atlikti dirvožemio tyrimus, kurie parodys, kurių elementų trūksta arba yra perteklius. Dirvožemio gerinimas gali būti atliekamas naudojant organines medžiagas, tokias kaip kompostas ar mėšlas, kurios ne tik papildo dirvą mikroelementais, bet ir gerina jos struktūrą.
Trąšos su mikroelementais yra dar viena veiksminga priemonė, ypač jei dirvožemyje natūraliai trūksta tam tikrų elementų. Jos gali būti granuliuotos arba skystos formos, skirtos tiek pagrindiniam tręšimui, tiek lapų purškimui, kuris leidžia augalams greičiau pasisavinti trūkstamus mikroelementus. Mikroelementų trąšų naudojimas turi būti suderintas su kitų maistinių medžiagų tiekimu, kad būtų išvengta nepageidaujamų tarpusavio sąveikų.
Kaip pasirinkti tinkamas trąšas
Renkantis mikroelementines trąšas svarbu atsižvelgti į jų formą ir sudėtį. Chelačių pagrindu pagamintos trąšos yra lengviau prieinamos augalams ir mažiau veikiamos dirvožemio sąlygų. Pavyzdžiui, geležies chelatai efektyviau pasisavinami nei įprastos geležies druskos, ypač jei dirvožemis yra šarminis.
Trąšos su mikroelementais gali būti naudojamos tiek su pagrindiniu tręšimu, tiek kaip papildomos priemonės augalų vegetacijos metu. Lapų tręšimas mikroelementais dažnai būna itin veiksmingas, nes augalai gali juos pasisavinti tiesiogiai per lapus, išvengiant dirvožemio sąlygų poveikio.
Tinkamai subalansuota augalų mityba leidžia išvengti derliaus praradimų ir užtikrinti optimalų augimą. Prekyba trąšomis suteikia galimybę pasirinkti tinkamus produktus, pritaikytus specifiniams dirvožemio poreikiams.
Kokia jūsų augalų būklė šį sezoną
Ar pastebite lapų pageltimą? Ar derlius mažėja, nors tręšiate tiek pat, kiek anksčiau? Ar tikrinote, kokių mikroelementų trūksta jūsų dirvožemyje? Norint pasiekti maksimalų derlių, būtina ne tik tręšti pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, bet ir užtikrinti, kad augalai gautų visas reikalingas mikroelementų dozes. Be jų net ir pati derlingiausia žemė negalės atskleisti savo tikrojo potencialo.