Vaikai auga greitai – tiek iš drabužių, tiek iš batų, tiek… iš patalynės. Vieną rytą pabundate ir pastebite: vaiko kojos kyšo iš po antklodės, o naktį jis nuolat atsikloja, spardosi ar šąla. Kyla klausimas – ar jau metas pereiti prie suaugusiojo dydžio antklodės? Kada tai saugu, praktiška ir reikalinga? Ir ar didesnė visada reiškia geresnė?
Standartiniai dydžiai: kas yra „vaikiška“, o kas – „suaugusiųjų“?
Vaikiškos antklodės dažniausiai būna:
- 100×135 cm (kūdikiai ir mažyliai iki 3–4 metų).
- 110×140 cm arba 120×150 cm (ikimokyklinukai, iki 6–7 metų).
- 140×200 cm – tai jau artima suaugusiojo dydžiui, bet dar dažnai vadinama paauglių ar pereinamąja antklode.
Suaugusiųjų antklodžių standartas Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių – 140×200 cm, o kai kur pasirenkamos didesnės – 155×200 cm, 200×220 cm.
Kada vaikas pasirengęs suaugusiųjų antklodei?
Nėra tikslaus amžiaus, kada „privalu“ keisti antklodę, tačiau yra keletas aiškių požymių, kad metas.
Vaiko ūgis artėja prie 130–140 cm.
Tai paprastai įvyksta 6–8 metų amžiuje. Jei vaiko ūgis didesnis nei 125 cm, antklodė 120×150 cm dažnai jau tampa per trumpa, ypač jei vaikas miega labai judriai.
Vaikas dažnai atsikloja arba nebetelpa po antklode.
Jei ryte randate vaiką visiškai be antklodės ar vos „apdengtą“ kampu – tai ženklas, kad esamas dydis tiesiog nepritaikytas jo miego įpročiams.
Vaikas miega didesnėje lovoje (pvz., 90×200 cm).
Jei vaiko lova jau standartinio ilgio, mažesnė antklodė vizualiai „dingsta“, o praktiškai – neapdengia nei šonų, nei kojų.
Vaikas to prašo pats.
Kartais vaikai patys nori „tokios, kaip mamos“ antklodės – tai jų augimo ir savarankiškumo etapas. Suteikus šią galimybę, jie jaučiasi didesni, savarankiškesni ir įtraukti į sprendimų priėmimą.
Ar suaugusiųjų antklodė ne per sunki?
Tai vienas svarbiausių klausimų. Jei pati antklodė sunkesnė (pvz., plunksninė ar vilnonė), ji gali būti nepatogi vaikui iki 6–7 metų – slopinti judesius, kelti diskomfortą.
Rekomendacija – rinktis lengvą, kvėpuojantį užpildą (bambuką, mikropluoštą ar šiuolaikinį poliesterio kamuoliukų užpildą, kuris neslegia vaiko kūno, bet užtikrina pakankamą šilumą).
Psichologinis aspektas – tai ne tik antklodė
Perėjimas prie didesnės antklodės – tai ne tik praktinis, bet ir emocinis perėjimas. Vaikui tai ženklas, kad jis auga, kad jam pasitikima, kad jis – „didysis“. Kai kurie vaikai tokį perėjimą sieja su nauja lova, kambario pokyčiais ar net darželio/klasės pradžia. Tai padeda stiprinti savarankiškumą.
Ar tinka naudoti dvigubą (dviejų asmenų) antklodę vaikui?
Paprastai – ne. Dviguba antklodė (pvz., 200×220 cm) vaikui bus per sunki, per didelė ir nepraktiška skalbimui. Tokios antklodės naudojamos tik tuo atveju, jei vaikas miega su tėvais ar broliu/sese.
Kada geriau dar palaukti?
Jei vaikas mažas (iki 5 metų), labai jautrus miegui ar dažnai sukinėjasi – didesnė antklodė gali kelti nepatogumų: susisukti, nukristi, uždengti per daug. Tokiu atveju geriau palaukti, kol vaikas pasieks ~125–130 cm ūgį.
Vaikui suaugusiojo antklodė dažniausiai tinkama nuo 6–8 metų, kai jo ūgis priartėja prie 130–140 cm ribos, o lova – pilno dydžio. Svarbu ne tik dydis, bet ir antklodės svoris, kvėpavimas bei vaiko miego įpročiai.
Jei antklodė parenkama tinkamai – tai mažas, bet svarbus žingsnis į savarankiškumą, kokybiškesnį miegą ir vaiko komfortą nakties metu.