Kodėl svarbu atpažinti vitaminų trūkumą vaikams ir paaugliams kuo anksčiau? Nes tai tiesiogiai veikia jų augimą, vystymąsi ir emocinę savijautą. Vaikų ir paauglių organizmas nuolat auga, keičiasi, o tai reikalauja subalansuotos mitybos ir visų reikalingų maistinių medžiagų. Deja, šiame amžiuje dažnai pasitaiko, kad reikiamų vitaminų gaunama nepakankamai – ypač jei mityba nėra visavertė, vaikas patiria stresą, serga ar tiesiog nenori valgyti tam tikrų produktų. Ilgainiui tam tikrų vitaminų stygius ima ryškėti per įvairius fizinius ir emocinius požymius, kuriuos svarbu laiku pastebėti.
Kodėl vaikams ir paaugliams dažnai trūksta vitaminų?
Todėl, kad jų organizmas labai sparčiai auga, o mitybos įpročiai ne visada būna patys geriausi. Vaikystė ir paauglystė – tai intensyvaus fizinio bei psichologinio augimo laikotarpiai. Kūnas sparčiai vystosi, keičiasi hormoninė sistema, didėja fizinis aktyvumas ir krūvis mokykloje ar būreliuose. Visa tai reikalauja gerokai daugiau energijos, o kartu ir vitaminų bei mineralų atsargų. Tačiau realybėje vaikų mityba ne visada atitinka šiuos poreikius: dažnas vaikas vengia daržovių, vaisių, žuvies, arba valgo nereguliariai. Be to, sezoniniai pokyčiai, mažai laiko praleidžiama lauke (ypač žiemą), infekcijos, antibiotikų vartojimas ar žarnyno mikrofloros disbalansas gali dar labiau sutrikdyti vitaminų įsisavinimą.
Dažniausi vitaminų trūkumo požymiai vaikams ir paaugliams
Dažnai pasikartojanti sloga ir ilgas sveikimo laikotarpis. Tai vienas pagrindinių nusilpusio imuniteto požymių. Vaikai, kurie dažnai serga peršalimo ligomis, sunkiai pasveiksta ar nuolat vargsta dėl kosulio, slogos ar gerklės uždegimų, gali stokoti imunitetą palaikančių vitaminų – ypač C, D ir cinko. Šios medžiagos tiesiogiai dalyvauja organizmo apsauginių ląstelių veikloje ir padeda kovoti su infekcijomis.
Plaukų slinkimas, išsausėjusi oda, trapūs nagai. Tai gali rodyti tam tikrų vitaminų ir mineralų stygių. Vitaminų A, E, B grupės bei biotino trūkumas gali atsispindėti per odos būklę, pleiskanojimą, lūžinėjančius nagus ar net alopeciją. Vaikams šių medžiagų trūkumas dažnai pasireiškia ne tik estetiniais pokyčiais, bet ir nemaloniu niežėjimu, odos įtrūkimais ar bėrimais.
Energijos trūkumas. Kai nuovargis tampa nuolatiniu reiškiniu, net ir po poilsio – reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko mitybą. Jei vaikas ar paauglys dažnai atrodo pavargęs, stokoja motyvacijos, sunkiai susikaupia ar užmiega vos grįžęs iš mokyklos – tai gali būti ženklas, kad jam trūksta B grupės vitaminų, geležies arba magnio. Šios medžiagos svarbios energijos gamybai ir nervų sistemos veiklai.
Nuotaikų kaita. Emociniai svyravimai taip pat dažnai signalizuoja apie netinkamą mitybą. Vitaminai vaikams ir paaugliams svarbūs ne tik fizinei sveikatai, bet ir emocinei būklei. D, B6, B12 ir omega-3 trūkumas gali būti siejamas su padidėjusiu dirglumu, liūdesiu, nerimu, apatija ar net depresijos požymiais. Paauglystės metu tai ypač svarbu, kadangi hormonų kaita dar labiau sustiprina šiuos simptomus.
Sulėtėjęs vaiko augimas bei vystymasis. Kai vaikas ženkliai atsilieka nuo bendraamžių ar skundžiasi kaulų skausmais – tai taip pat gali būti ženklas, jog jam trūksta tam tikrų medžiagų. Vitaminas D, kalcis, magnis ir cinkas – tai elementai, būtini kaulų augimui, brendimo procesui ir raumenų vystymuisi. Jų trūkumas gali pasireikšti sulėtėjusiu augimu, kaulų skausmais, dantų problemomis ar vėluojančiu brendimu. Jei pastebimi tokie požymiai, verta pasitarti su gydytoju ir atlikti kraujo tyrimus.
Kokie vitaminai svarbiausi vaikams ir paaugliams?
Kurių vitaminų ir mineralų vaikams dažniausiai trūksta? Dažniausiai – D, C, B grupės vitaminų, geležies, cinko ir omega-3 rūgščių. Vitaminas D itin svarbus ne tik imunitetui, bet ir kaulų bei dantų vystymuisi. Jo trūkumas dažnas šaltuoju metų laiku, kai sumažėja saulės poveikis. Vitaminas C padeda kovoti su infekcijomis, o B grupės vitaminai būtini nervų sistemai, energijai ir koncentracijai. Geležis svarbi deguonies pernešimui kraujyje, o jos trūkumas gali lemti anemiją ir nuolatinį nuovargį. Cinkas – stiprina imuninę sistemą, o omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti smegenų ir nervų sistemos veiklą.
Tačiau ar galima visus šiuos vitaminus gauti vien tik iš maisto? Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Šiuolaikiniai mitybos įpročiai, išrankumas maistui ar netoleravimai dažnai apsunkina reikiamų medžiagų gavimą. Todėl, kai kuriais atvejais, vitaminų papildai tampa būtinybe. Tačiau labai svarbu rinktis pagal vaiko amžių, poreikius ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei ieškai patikimų ir tinkamai parinktų vitaminų vaikams ir paaugliams, viską vienoje vietoje gali rasti čia. Platus papildų pasirinkimas skirtingo amžiaus grupėms – nuo kūdikių iki paauglių.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Jei įtariate vitaminų trūkumą, simptomai užsitęsia ar pasunkėja, kreiptis į gydytoja tikrai verta. Lengvi požymiai, tokie kaip energijos trūkumas ar sausa oda, gali būti trumpalaikiai ir išnykti stebint mitybą. Tačiau jei simptomai tęsiasi kelias savaites, pasikartoja arba stiprėja – pavyzdžiui, vaikas nuolat serga, praranda apetitą, turi elgesio ar mokymosi sunkumų – būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru.
Kokie simptomai laikomi rimtais? Staigus svorio kritimas, augimo sustojimas, didelis nuovargis, nuolatinė bloga nuotaika ar prasti kraujo tyrimų rodikliai. Tokie požymiai gali rodyti ne tik vitaminų trūkumą, bet ir kitus sveikatos sutrikimus – hormonų pusiausvyros ar virškinimo problemų. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, įvertinti bendrą sveikatos būklę ir, jei reikia, paskirti reikiamus preparatus ar papildus.