Elektroninės parduotuvės sukūrimo kaina Lietuvoje priklauso nuo pasirinkto modelio: galima naudotis nuomojama platforma už periodinį mokestį arba investuoti į individualiai kuriamą sprendimą. Galutinę sumą taip pat keičia dizainas, integracijos, prekių duomenų perkėlimas, papildomas programavimas ir turinio paruošimas.
Todėl kainą prasmingiau skaičiuoti ne vienu skaičiumi, o dalimis.
Pirma dalis – pati prekybos sistema
Nuomos modelyje pagrindinė išlaida yra periodinis platformos mokestis. 2026 m. spalį viešame „Eshoprent“ kainyne pateikiami trys planai: 35, 55 ir 75 Eur per mėnesį, kainas nurodant be PVM. Mokant už metus skelbiamos atitinkamai 336, 528 ir 720 Eur metinės sumos.
Tai konkretus vienos platformos kainodaros pavyzdys, o ne visos Lietuvos rinkos kainų vidurkis.
Individualiai programuojamai parduotuvei vieno standartinio įkainio nėra, nes darbų apimtį lemia techninė užduotis. Paprastas katalogas ir sistema su keliomis nestandartinėmis integracijomis yra visiškai skirtingi projektai.
Antra dalis – paruošimas prekybai
Net ir turint veikiančią sistemą, ją reikia užpildyti. Gali tekti parengti dizainą, sukelti prekes, sutvarkyti kategorijas, importuoti klientų ar produktų duomenis ir prijungti reikalingas išorines paslaugas.
Todėl el. parduotuvės kūrimo kaina turėtų būti vertinama kartu su realiu darbų sąrašu. Vienam verslui gali pakakti standartinio dizaino ir kelių dešimčių prekių. Kitam reikės perkelti didelį katalogą, prijungti tiekėjo sandėlį ir pritaikyti individualią kainodarą.
Šie projektai negali kainuoti vienodai vien todėl, kad abu vadinami elektroninėmis parduotuvėmis.
Trečia dalis – domenas ir papildomos paslaugos
Domenas yra periodinė, nors paprastai ir nedidelė išlaida. Minėtame kainyne šiuo metu nurodomas 12,99 Eur metinis domeno mokestis, jeigu klientas jo neturi. Tame pačiame pasiūlyme serverio talpinimas įtrauktas į nuomos planus.
Kito techninio modelio atveju talpinimą gali tekti pirkti atskirai.
Papildomai gali kainuoti individualus programavimas, nestandartinis dizainas, duomenų integracijos arba išorinės paslaugos. Todėl vien platformos kaina nėra visas starto biudžetas.
Ketvirta dalis, kuri dažnai pamirštama – turinys
Tuščia parduotuvė neparduoda. Reikia prekių nuotraukų, aprašymų, kategorijų struktūros ir informacinių puslapių.
Jeigu katalogas didelis, turinio parengimas gali pareikalauti daugiau darbo nei pradinis sistemos sukonfigūravimas. Ypač tada, kai tiekėjo pateiktus duomenis reikia redaguoti, versti arba pritaikyti SEO.
Šias išlaidas verta įtraukti į biudžetą dar prieš pasirenkant platformą.
Vienkartinis biudžetas ir mėnesio biudžetas turi būti atskirti
Praktiška sąmata gali atrodyti taip:
- Vienkartinės išlaidos: dizainas, duomenų perkėlimas, pradinis konfigūravimas, individualios integracijos, turinio paruošimas.
- Periodinės išlaidos: platforma, domenas, išorinės paslaugos, techninė priežiūra.
- Kintamos išlaidos: mokėjimų surinkimas, logistika, reklama ir kitos sąnaudos, kurios priklauso nuo pardavimų ar lankytojų.
Toks išskaidymas padeda išvengti situacijos, kai pigiausias pradinis pasiūlymas vėliau tampa brangesnis dėl nuolat reikalingų papildomų darbų.
Elektroninės parduotuvės biudžetą todėl verta vertinti bent pirmųjų veiklos metų perspektyvoje. Starto kaina atsako tik į klausimą, kiek kainuos pradėti. Verslui svarbesnis kitas klausimas – kiek kainuos parduotuvę realiai naudoti, prižiūrėti ir auginti.