Nevienodai nublunkantis antakių permanentas yra viena dažniausių situacijų su kuria susiduria klientės po procedūros. Viena pusė išlieka ryškesnė, kita išblunka greičiau, apačia atrodo tamsesnė, viršus – švelnesnis, spalva vietomis „išplaukia“, o kitur lieka ryški ir aiški.
Nors daug kas mano, kad tai yra meistro klaida, realybėje nelygus blukimas dažniausiai susijęs su odos savybėmis, regeneracija, gyvenimo būdu ir individualia kūno reakcija į pigmentą.
Patyrę specialistai sako, kad „permanentas niekada neblunka kaip nudažytas popierius“. Jis“ elgiasi“ kaip gyvas audinys, todėl kiekviena jo dalis reaguoja skirtingai. Šiandien žinoma, kad net du vienodi antakiai toje pačioje veido pusėje gali turėti kitokį tankį, kitokį riebalų kiekį ir skirtingą pigmento sulaikymo gebėjimą.
Odos tipas lemia – kaip ir kur pigmentas išsilaikys
Riebi oda dažniau „stumia“ pigmentą į paviršių, todėl antakių permanentas joje gali blukti greičiau, ypač ties nosies puse arba vietomis, kur oda linkusi blizgėti. Sausa oda pigmentą išlaiko ilgiau, tačiau dėl šerpetojimo atsinaujinimo metu atsiranda nelygumų, kurie sukuria šviesesnes „saleles“.
Pigmento išlikimą lemia ne tik odos tipas, bet ir mikrocirkuliacija. Ten, kur kraujotaka intensyvesnė, pigmentas nyksta greičiau, nes oda aktyviau regeneruojasi. Viena antakio dalis gali atrodyti tolygi, o kita – šviesesnė, net jei technika buvo identiška.
Miego įpročiai daro didesnę įtaką, nei atrodo
Moterys dažnai nustemba sužinojusios, kad miegojimo pusė gali turėti tiesioginį poveikį. Jei žmogus miega daugiausia ant vieno skruosto – toje pusėje oda labiau spaudžiama, trinama, šildoma. Tai skatina greitesnį atsinaujinimą ir natūraliai didesnį pigmento „praradimą“.
Specialistai pastebi, kad ilgainiui „miegojimo pusė“ net gali būti iki 20–30 % šviesesnė nei kita. Tai visiškai normalu ir nėra laikoma klaida.
Skirtingi plaukelių kiekiai sukuria netolygaus blukimo iliuziją
Ne visi antakiai yra simetriški: viename gali augti tankesni plaukeliai, kitame – retesni. Dėl to net jei pigmentas odoje nyksta vienodai – vizualiai atrodo priešingai. Ant tankesnių plaukelių išlieka daugiau šešėlio, o retesnė zona atrodo šviesesnė. Be to, tankūs plaukeliai meta natūralų šešėlį, todėl spalva atrodo intensyvesnė, net jei pigmentas jau beveik išnykęs.
Regeneracija nevienoda net tame pačiame veide
Odos atsinaujinimo greitis skiriasi net skirtingose veido zonose. Kaktos kraštai, prieakiai ir sritys ties skruostikauliais turi skirtingą storį, kraujotaką ir net skirtingą riebalinių liaukų aktyvumą, todėl antakių permanentas ties tiltu gali laikytis ilgiau, o ties uodegėle – išblukti greičiau.
Kuo aktyvesnė sritis (daug mimikų, tempimo, masažų) – tuo greičiau pigmentas nyksta. Būtent dėl to uodegėlės dažniausiai nublunka pirmosios. Stories & Ink paaiškina, jog parmanentas nyksta dėl to, kad pigmentą pamažu „absorbuoja“ imuninės ląstelės, taip pat dėl saulės šviesos, trinties ir prastos priežiūros.
Saulė – vienas didžiausių nevienodo blukimo kaltininkų
Saulės spinduliai tiesiogiai silpnina pigmentą, tačiau jie niekada neapšviečia veido tolygiai. Pakanka vairuoti automobiliu, dažniau vaikščioti viena kelio puse ar tiesiog dažniau pasisukti viena puse į langą namuose – ir viena antakio dalis gauna daugiau UV spindulių nei kita.
Net tos pačios spalvos pigmentas laikui bėgant praranda vienodą intensyvumą. Ypač tai matoma tamsesnių permanentų atveju.
Po procedūros priežiūra gali nulemti net 50 % rezultato
Net ir idealiai atlikus procedūrą – priežiūra pirmąją savaitę lemia labai daug. Jei viena pusė dažniau liečiama, drėkinama, trinama, arba jei valymui naudojami netinkami produktai – pigmentas toje pusėje gali prilipti prasčiau.
Specialistai pastebi, kad dažniausiai viena antakio pusė „silpnesnė“ ne dėl odos, o dėl to, kad klientė ją valė intensyviau arba miegojo ant jos pirmąsias naktis.
Kada nevienodas blukimas yra norma, o kada verta koreguoti?
Nevienodas blukimas – visiškai normalus, dažnas ir natūralus reiškinys. Net idealus darbas neapsieina be nedidelių skirtumų, nes žmogaus veidas nėra simetriškas. Būtent todėl po 4–8 savaičių atliekama korekcija, kurios metu meistras subalansuoja pigmento intensyvumą, suvienodina šešėlius ir pataiso vietas, kur oda pigmentą „priėmė silpniau“.
Korekcija nėra taisymas – tai įprasta, numatyta ir reikalinga procedūros dalis.