Penki šimtai eurų monitoriui – suma, kuri prieš dešimtmetį būtų reiškusi aukščiausią kategoriją. Šiandien tai vidutinė-aukštesnė klasė, tačiau būtent šiame segmente slepiasi įdomiausi pasiūlymai. Čia susitinka profesionalių funkcijų pradžia ir dar protinga kaina.
Tačiau ši kategorija taip pat kupina spąstų. Gamintojai žino, kad pirkėjai šiame biudžete tikisi daugiau, todėl rinkodaros triukai čia rafinuočiausi. Štai ką verta žinoti prieš atidarant piniginę.
Ekrano dydis: kur baigiasi logika
Už 500 eurų galite rinktis tarp 27 ir 32 colių įstrižainės – abu variantai šiame biudžete prieinami su aukštos klasės matricomis. Tačiau dydis nėra vienintelis kriterijus.
Didesnis ekranas reikalauja didesnės raiškos. 32 colių monitorius su Full HD raiška atrodys grūdėtas – pikseliai bus matomi įprastu žiūrėjimo atstumu. Todėl jei renkate didesnę įstrižainę, QHD (2560×1440) raiška tampa būtinybe, ne prabanga.
27 colių su QHD – šiuo metu optimaliausias derinys daugumai vartotojų. Pakankamai didelis produktyvumui, pakankamai raiškus detalėms, ir už 500 eurų gausite tikrai gerą matricą.
Matricos tipas: IPS, VA ar OLED pradžia
Šiame kainų segmente dominuoja dvi technologijos: IPS ir VA. Kiekviena turi savų privalumų, ir pasirinkimas priklauso nuo naudojimo pobūdžio.
IPS matricos pasižymi tiksliausiomis spalvomis ir plačiausiais žiūrėjimo kampais. Jei dirbate su grafika, nuotraukomis, vaizdo medžiaga – tai jūsų pasirinkimas. Spalvų tikslumas čia ne rinkodaros terminas, o išmatuojamas parametras, dažnai siekiantis 98–100 procentų sRGB spektro.
VA matricos siūlo gilesnį juodos spalvos atspalvį ir aukštesnį kontrastą. Filmams, tamsesniems žaidimams, bendram pramogų vartojimui jos sukuria įspūdingesnį vaizdą. Tačiau spalvų tikslumas ir žiūrėjimo kampai nusileidžia IPS.
OLED monitoriai šiame biudžete jau pradeda pasirodyti, nors dažniausiai mažesnių įstrižainių. Jei pavyks rasti – tai bus geriausias kontrastas ir spalvos, kokias galima gauti už šiuos pinigus.
Atnaujinimo dažnis: kiek tikrai reikia
Rinkodaros karas dėl hercų sukuria įspūdį, kad 144 Hz – tai minimumas, o 240 Hz – standartas. Realybė kuklesnė.
Jei nežaidžiate konkurencinių žaidimų, 75–100 Hz visiškai pakanka. Net įprastam darbui ar naršymui aukštesnis atnaujinimo dažnis suteikia sklandumo, tačiau skirtumas tarp 144 ir 240 Hz netreniruotai akiai praktiškai nepastebimas.
Už 500 eurų lengvai rasite 165–180 Hz monitorius su visomis kitomis aukščiausios klasės specifikacijomis. Tačiau jei žaidimai nėra prioritetas, geriau tuos pinigus skirti spalvų tikslumui ar geresnei matricai, o ne papildomiems hercams.
Ergonomika: neįkainojama investicija
Stebėtinai daug pirkėjų ignoruoja stovo reguliavimo galimybes, o vėliau perka atskirus laikiklius. Už 500 eurų turėtumėte reikalauti pilno ergonominio paketo: aukščio reguliavimas, pakreipimas, pasukimas, portreto režimas.
Ypač svarbus aukščio reguliavimas. Netinkamas monitoriaus aukštis per kelerius metus sukelia kaklo ir nugaros problemas. Geras stovas leidžia pritaikyti ekraną prie jūsų darbo vietos, o ne atvirkščiai.
VESA tvirtinimo palaikymas – dar vienas punktas patikrinimui. Net jei dabar neplanuojate kabinti monitoriaus ant sienos ar laikiklio, ateityje galimybė turėti tokią opciją yra vertinga.
Jungtys: ateities užtikrinimas
Minimalus standartas 2024–2025 metams: bent viena DisplayPort 1.4 ir bent viena HDMI 2.0 jungtis. Tai užtikrins suderinamumą su dabartine ir artimos ateities technika.
USB-C su DisplayPort alternatyva ir įkrovimu – funkcija, kuri tampa vis svarbesnė. Jei naudojate nešiojamąjį kompiuterį, vienu kabeliu galėsite perduoti vaizdą ir krauti įrenginį. Už 500 eurų ši funkcija jau prieinama daugelyje modelių.
USB šakotuvas monitoriuje – patogumas, leidžiantis prijungti periferiją tiesiai prie ekrano. Ne būtinybė, bet maloni pridėtinė vertė, ypač jei darbo stalas toli nuo kompiuterio.
HDR: rinkodaros pilkoji zona
Beveik kiekvienas monitorius šiame segmente reklamuojamas su HDR palaikymu. Tačiau HDR400 sertifikatas praktiškai nieko nereiškia – tai žemiausias standartas, kuris nepakeičia vaizdo kokybės juntamai.
Tikras HDR prasideda nuo HDR600, o dar geriau – HDR1000. Už 500 eurų HDR600 monitorių rasti įmanoma, tačiau reikės paieškoti. Jei HDR svarbus, skirkite tam ypatingą dėmesį ir netikėkite vien etikete ant dėžės.
Nepamirškite, kad HDR turiniui reikia ir HDR šaltinio – ne visi filmai ir žaidimai palaiko šią technologiją.
Garantija ir mirusių pikselių politika
Skirtingi gamintojai taiko skirtingas politikas dėl defektinių pikselių. Vieni keičia monitorių nuo pirmo miruso pikselio, kiti reikalauja trijų ar daugiau. Prieš perkant verta išsiaiškinti konkretaus gamintojo sąlygas.
Standartinė garantija – treji metai. Kai kurie gamintojai siūlo išplėstinę garantiją už papildomą mokestį. Ar verta? Statistiškai monitoriai yra patikimi įrenginiai, ir dauguma problemų išryškėja per pirmuosius mėnesius, kuriuos dengia standartinė garantija.
Praktinė rekomendacija
Jei turėčiau išleisti 500 eurų monitoriui šiandien, pirmenybę teikčiau 27 colių QHD IPS matricai su 144–165 Hz atnaujinimu, pilnu ergonominiu stovu ir USB-C jungtimi. Tai universaliausias derinys, tinkantis ir darbui, ir pramogoms.
Žaidėjai, kuriems greitis svarbiau už spalvas, galėtų rinktis VA matricą su aukštesniu atnaujinimo dažniu. Kūrybinių profesijų atstovai turėtų ieškoti modelių su gamykline kalibracija ir Delta E mažesne nei 2.
Svarbiausia – neskubėti. Šiame segmente pasiūlymai keičiasi dažnai, ir kantriai palaukus akcijų galima sutaupyti 50–100 eurų arba gauti aukštesnės klasės modelį už tą patį biudžetą.