Žaliasis tiltas tarp ekonomikos ir ekologijos!
Nevienodai nublunkantis antakių permanentas yra viena dažniausių situacijų su kuria susiduria klientės po procedūros. Viena pusė išlieka ryškesnė, kita išblunka greičiau, apačia atrodo tamsesnė, viršus – švelnesnis, spalva vietomis „išplaukia“, o kitur lieka ryški ir aiški. Nors daug kas mano, kad tai yra meistro klaida, realybėje nelygus blukimas dažniausiai susijęs su odos savybėmis, regeneracija, gyvenimo…
Tinkamas plaukų kondicionierius gali padaryti didelę įtaką plaukų būklei ir išvaizdai. Žmonės dažnai stebisi, kodėl jų plaukai tampa sausi ar pasišiaušę, nors naudoja įvairias priemones. Priežastis dažnai slypi netinkamai parinktoje formulėje, kuri neatitinka individualių plaukų poreikių. Kondicionierius turėtų ne tik suteikti minkštumo, bet ir reguliuoti drėgmės balansą. Dėl to labai svarbu suprasti, kokio tipo produktas…
Kodėl kavos aparato priežiūra tampa vis svarbesne Kava – tai ne tik gėrimas, tai ritualas, be kurio daugelis vilniečių negalėtų įsivaizduoti savo ryto. Tačiau kai kavos aparatas pradeda keistai gurgėti, lašinti ar tiesiog atsisakyti bendradarbiauti, staiga suvokiame, kiek esame priklausomi nuo šio nedidelio virtuvės padėjėjo. Remonto centrai Vilniuje už tokių aparatų profilaktiką ar remontą gali…
Apie moterų sekso žaislus kalbama vis atviriau. Apie vyriškus – vis dar tyliau. Nors statistika rodo, kad jų naudoja ne mažiau žmonių, informacijos rasti sunkiau. Dažniausiai – arba pornografinė reklama, arba nieko. O klausimai lieka: ar verta, kuo skiriasi, kaip išsirinkti, ar tai normalu. Atsakymai paprastesni, nei gali atrodyti. Kas tai yra ir kaip veikia…
Kažkada Vengrija buvo socialistinio bloko pramonės milžinė, gaminusi autobusus Ikarusus visai Rytų Europai. Šiandien ji – Europos automobilių pramonės žvaigždė, pritraukusi Audi, Mercedes-Benz, BMW, Suzuki gamyklas. Šios fabrikos kasdien reikalauja tūkstančių komponentų, ir vis daugiau jų keliauja iš Lietuvos. Pasikeitė ne tik Vengrija. Pasikeitė ir Lietuva. Mūsų pramonė per tris dešimtmečius išaugo iš sovietinių reliktų…
Kai paklausiu savo močiutės, kur ji laikė santaupas sovietmečiu, atsakymas visada tas pats: auksiniai auskarai, grandinėlės, žiedai. Ne todėl, kad būtų buvusi turtinga – tiesiog suprato tai, ką dabartinė karta pradeda suvokti iš naujo. Popieriniai pinigai ateina ir išeina, o metalas lieka. Šiandien, kai aukso kaina muša rekordą po rekordinio, vis daugiau žmonių grįžta prie…
Noriu skaityti toliau “Tavo seneliai žinojo tai, ką mes pamiršome – auksas vėl tampa aktualus” »
Niekas nesteigia verslo tam, kad pildytų deklaracijas. Verslas kuriamas dėl produkto, dėl laisvės, dėl pinigų. Buhalterija – tai kažkas, kas turi vykti fone, kuo mažiau trukdant. Problema ta, kad „fonas” turi tendenciją staiga išlįsti į priekį ir viską sugriauti. Štai trys istorijos, kurios kartojasi dažniau nei norėtųsi. Istorija pirma: augimas, kuris paspringo Mažas IT startuolis…
Kepėme kotletus, spurgas ar šnicelį – ir liko puodas panaudoto aliejaus. Kas toliau? Dar prieš dešimtmetį dauguma lietuvių tokį aliejų tiesiog supildavo į kriauklę ar išmesdavo su buitinėmis atliekomis. Šiandien situacija keičiasi – ir tai ne tik ekologijos, bet ir sveikos nuovokos klausimas. Kodėl negalima pilti į kriauklę? Vienas litras panaudoto aliejaus gali užteršti iki…
Noriu skaityti toliau “Kur dingsta aliejus po kepimo? Lietuviai atranda naują įprotį” »
Kai mano draugas Paulius pirmą kartą išgirdo apie indeksinius fondus, jis tarė: „Tai čia kaip investavimas be investavimo?“ Jis šypsojosi, bet tame buvo tiesos — fondai leidžia žmogui dalyvauti rinkoje be sudėtingų skaičiavimų ir be nuolatinio grafiko tikrinimo. Būtent dėl to jie tapo daugelio pradedančiųjų starto linija. Tačiau Paulius greitai suprato, kad paprastumas turi savo…
Žaliosios žurnalistikos atgimimas: kodėl tai vyksta būtent dabar? Dar prieš dešimtmetį Lietuvos naujienų portaluose ekologijos temos buvo kažkur tarp sporto kronikų ir orų prognozių – egzistavo, bet niekas jų ypatingai nevertino. Šiandien situacija pasikeitė taip drastiškai, kad net sunkiai tuo patikėtum. Delfi, 15min, LRT.lt ir kiti stambūs žaidėjai ne tik spausdina straipsnius apie klimato kaitą…
