Kažkada Vengrija buvo socialistinio bloko pramonės milžinė, gaminusi autobusus Ikarusus visai Rytų Europai. Šiandien ji – Europos automobilių pramonės žvaigždė, pritraukusi Audi, Mercedes-Benz, BMW, Suzuki gamyklas. Šios fabrikos kasdien reikalauja tūkstančių komponentų, ir vis daugiau jų keliauja iš Lietuvos.
Pasikeitė ne tik Vengrija. Pasikeitė ir Lietuva. Mūsų pramonė per tris dešimtmečius išaugo iš sovietinių reliktų į tikrą eksporto jėgą. Plastiko liejimo, metalo apdirbimo, elektronikos surinkimo įmonės šiandien tiekia detales Europos gamykloms. Vengrija – vienas artimiausių ir logiškiausių partnerių.
Tiekimo grandinių revoliucija po pandemijos
2020-ieji parodė globalių tiekimo grandinių trapumą. Kai Kinijos fabrikos sustojo, Europos gamyklos liko be komponentų. Automobilių pramonė patyrė didžiausius nuostolius – vieno mikroschemos trūkumas galėjo sustabdyti visą surinkimo liniją.
Po šio sukrėtimo Europos gamintojai pradėjo ieškoti artimesnių tiekėjų. „Nearshoring” – gamybos perkėlimas arčiau namų – tapo ne tik madingu žodžiu, bet realiu procesu. Lietuvos įmonės pajuto šį pokytį tiesiogiai: užklausų iš Vakarų ir Vidurio Europos padaugėjo, kontraktai ilgėjo, apimtys augo.
Vengrija šiame kontekste – idealus taškas. Pakankamai arti, kad pristatymas užtruktų dvi dienas, o ne dvi savaites. Pakankamai išvystyta, kad infrastruktūra nekeltų problemų. Pakankamai didelė, kad paklausa būtų stabili.
Just-in-time ir logistikos tikslumas
Automobilių gamyklos dirba pagal griežtą just-in-time sistemą. Komponentai atvežami ne į sandėlius, o tiesiai prie surinkimo linijos. Atsargų praktiškai nėra – kas atvežta šiandien, rytoj jau bus automobilyje. Tokia sistema mažina sandėliavimo kaštus, bet reikalauja absoliutaus logistikos tikslumo.
Krovinių pervežimo paslaugos tokiems klientams reiškia visai ką kita nei standartinis pervežimas. Čia nėra vietos paklaidos „plus minus viena diena”. Jei krovinys turi būti gamykloje antradienį septintą ryto, jis turi būti antradienį septintą ryto. Valanda vėlavimo gali reikšti linijos sustojimą, o linijos sustojimas – šimtatūkstantines baudas.
Vežėjai, dirbantys su automobilių pramone, tai supranta. Jie planuoja maršrutus su laiko rezervu, turi atsarginius variantus gedimų atvejams, palaiko nuolatinį ryšį su klientu. Tai profesionalesnė, bet ir brangesnė paslauga. Pigiausia kaina čia – ne argumentas.
Mažos siuntos, dideli lūkesčiai
Ne visi kroviniai į Vengriją – pilni sunkvežimiai. Dažnai Lietuvos tiekėjai siunčia dalinio krovinio siuntas: kelias paletes prototipų testavimui, nedidelę seriją bandymui prieš didesnį užsakymą, skubią pakaitinę siuntą kai kažkas sutriko.
Dalinių krovinių logistika – atskiras menas. Viename sunkvežimyje gali būti dešimties skirtingų siuntėjų kroviniai, kiekvienas su savo terminais ir reikalavimais. Maršrutas optimizuojamas taip, kad visi būtų patenkinti – o tai sudėtingiau nei atrodo.
Krovinių pervežimas į/iš Vengrijos daliniais kroviniais dažniausiai organizuojamas per konsolidacijos terminalus. Krovinys iš Lietuvos keliauja į hubą Lenkijoje ar pačioje Vengrijoje, ten perkraunamas į kitą sunkvežimį ir pristatomas galutiniam gavėjui. Papildomas etapas, bet leidžia siųsti mažesnius kiekius ekonomiškai pagrįstomis kainomis.
Grįžtamieji srautai: ką veža į Lietuvą
Sunkvežimis, nuvežęs krovinį į Vengriją, neturėtų grįžti tuščias. Ekonomikos logika reikalauja grįžtamojo krovinio, ir Vengrija jų turi.
Automobilių dalys – didžiausia kategorija. Nors Vengrija daugiau importuoja komponentų nei eksportuoja, tam tikros dalys keliauja atgal: surinkti agregatai, apdorotos detalės, grąžinimai taisymui. Lietuvos automobilių dalių platintojai irgi perka Vengrijoje – kainos kartais palankesnės nei perkant tiesiogiai iš Vokietijos.
Elektronika iš Vengrijos gamyklų pasiekia Lietuvos prekybą ir pramonę. Samsung, Bosch, kiti gamintojai turi gamyklas Vengrijoje, iš kurių produkcija sklinda po visą Europą.
Žemės ūkio produkcija – sezoninis, bet reikšmingas srautas. Vengriška paprika, pomidorai, vaisiai vasaros ir rudens mėnesiais keliauja į šiaurę. Lietuvos maisto perdirbėjai ir mažmenininkai perka vengriškus produktus dėl kainos ir kokybės balanso.
Sandėliavimas Vengrijoje: strategija augančioms įmonėms
Kai kurios Lietuvos įmonės žengia toliau nei paprastas eksportas. Jos nuomojasi sandėliavimo plotus Vengrijoje ir kuria regioninius distribucijos centrus.
Logika paprasta: vietoj to, kad kiekvieną užsakymą siųstumėte iš Lietuvos, laikote atsargas arčiau klientų. Pristatymas sutrumpėja nuo dviejų dienų iki kelių valandų. Klientai patenkinti, užsakymai dažnesni, verslas auga.
Budapešto apylinkėse sandėlių nuoma santykinai pigi – pigesnė nei Vakarų Europoje, bet infrastruktūra panaši. Trečiųjų šalių logistikos (3PL) paslaugos išvystytos: galite išsinuomoti ne tik plotą, bet ir visą sandėliavimo bei pristatymo operaciją.
Elektromobilių era: nauji srautai
Vengrijos automobilių pramonė transformuojasi. BMW stato elektromobilių baterijų gamyklą, CATL ir kiti Azijos gamintojai atidaro fabrikus Vengrijoje. Baterijų komponentai – nauja kategorija, reikalaujanti specifinio transportavimo. Kai kurios medžiagos klasifikuojamos kaip pavojingos, reikia ADR sertifikuotų vežėjų. Lietuvos elektronikos ir plastiko įmonėms tai galimybė patekti į formuojamas tiekimo grandines.
Konkurencija ir kainos
Vengrijos kryptis – konkurencinga. Čia dirba daug vežėjų: lietuviškų, lenkiškų, vengriškų. Pilno sunkvežimio pervežimas Vilnius–Budapeštas kainuoja maždaug 1 400-2 000 eurų, priklausomai nuo sezono. Kaina už kilometrą – viena mažesnių Europoje, nes maršrutas efektyvus ir grįžtamųjų krovinių pakanka. Konkurencija verčia vežėjus siūlyti papildomas paslaugas: sekimą realiu laiku, lankstesnius terminus, greitesnį reagavimą į problemas.