Kavos gėrimas susideda iš dviejų dalykų: vandens ir maltos kavos. Visa likusi įvairovė yra apie tai, kaip šie du dalykai susitinka — kokiu slėgiu, kokioje temperatūroje ir kiek laiko. Trys pagrindiniai būdai duoda tris skirtingus rezultatus, ir nė vienas jų nėra geresnis apskritai.
Filtravimas: gravitacija ir laikas
Seniausias ir paprasčiausias principas. Karštas vanduo lėtai teka per maltą kavą, veikiamas tik savo svorio, ir per keturias minutes ištirpdo tai, ką gali.
Rezultatas — skaidrus, lengvesnis gėrimas, kuriame gerai atsiskleidžia rūgštingumas ir vaisiniai tonai. Puodelis didelis, kofeino jame daugiau nei espresso, nors skonis švelnesnis. Tai paradoksas, kuris stebina daugumą žmonių.
Filtrinė kava tinka tiems, kurie geria lėtai ir daug. Ji netinka tiems, kuriems reikia puodelio per minutę.
Espresso: slėgis ir devynios sekundės
Čia principas priešingas. Vanduo prispaudžiamas maždaug devynių barų slėgiu ir per 25–30 sekundžių prasiskverbia pro suspaustą kavos tabletę.
Slėgis ištraukia ne tik tirpius junginius, bet ir aliejus bei smulkiąsias dalelytes. Todėl espresso yra tirštas, o jo paviršiuje susidaro crema — putų sluoksnis, kuris filtrinėje kavoje neįmanomas fiziškai.
Espresso reikalauja tikslumo. Malimo smulkumas, kavos kiekis, suspaudimo jėga — kiekvienas iš šių dydžių keičia rezultatą. Tai ir yra jo grožis, ir kartu priežastis, dėl kurios namuose jis dažnai nepasiseka.
Kapsulės: tas pats slėgis, be kintamųjų
Kapsulinis principas remiasi ta pačia fizika kaip espresso, tik visi kintamieji užfiksuoti gamykloje. Malimo smulkumas, dozė ir suspaudimas jau nustatyti, o kapsulė sandari, todėl kava nespėja oksiduotis.
Rinkoje kavos aparatai su kapsuline sistema populiarėja būtent dėl šios priežasties — jie pašalina ne skonį, o klaidos galimybę: rezultatas antradienį toks pat kaip sekmadienį, nepriklausomai nuo to, kas spaudžia mygtuką.
Kaina už puodelį didesnė nei perkant pupeles maišu. Kaina už nepavykusį puodelį — nulis, nes jų beveik nebūna. Kiekvienas pats sprendžia, kuris skaičius jam svarbesnis.
Kodėl tas pats aparatas skirtingiems žmonėms duoda skirtingą rezultatą
Yra dar vienas kintamasis, apie kurį kalbama rečiausiai — vanduo. Kava yra 98 procentai vandens, ir jo mineralinė sudėtis keičia skonį labiau nei dauguma nustatymų.
Kietas vanduo slopina rūgštingumą ir daro kavą plokščią. Per minkštas — atvirkščiai, išryškina rūgštumą iki nemalonumo. Ir kietas vanduo palieka kalkes, dėl kurių bet kuris prietaisas su laiku pradeda dirbti blogiau.
Todėl nukalkinimas nėra rekomendacija iš instrukcijos, kurią galima ignoruoti. Tai vienintelis dalykas, skiriantis penkerių metų prietaisą nuo dešimties metų prietaiso.
Kaip pasirinkti, nekankinant savęs
Užduokite sau vieną klausimą: kas jums svarbiau — proceso malonumas ar rezultato patikimumas?
Jei mėgstate patį procesą, matuoti, bandyti ir ketvirtadienį atrasti, kad su kitokiu malimu skonis geresnis — jums tinka tai, kas turi daugiausia nustatymų.
Jei kava jums yra tai, kas turi tiesiog būti — rinkitės tai, kur nustatymų mažiausia. Tai ne kompromisas. Tai kitas klausimas su kitu atsakymu.
Ką verta pabandyti prieš keičiant įrangą
Prieš darant išvadą, kad kaltas prietaisas, verta pakeisti tris dalykus, kurie nekainuoja beveik nieko.
Pirmas — vanduo. Vietoj vandentiekio pabandykite filtruotą arba butelinį, kurio mineralizacija vidutinė. Skirtumas dažnai girdimas iš pirmo puodelio.
Antras — puodelis. Šaltas porcelianas nusineša dalį temperatūros, ir kava pasiekia lūpas jau atvėsusi. Pašildytas puodelis kainuoja penkiolika sekundžių.
Trečias — laikas. Kava, palikta stovėti dešimt minučių, keičia skonį negrįžtamai. Tai ne prietaiso, o įpročio klausimas.
Jei po šių trijų pakeitimų vis dar nepatinka, tada jau verta kalbėti apie įrangą.