Kai automobilis jau išrinktas, išbandytas ir kaina suderėta, daugeliui atrodo, kad sunkiausia dalis baigta. Iš tiesų būtent dokumentų etape dažniausiai padaromos klaidos, kurias vėliau sunkiausia ištaisyti. Profesionali pagalba perkant automobilį apima ir šį etapą, nes net techniškai tvarkingas automobilis gali tapti problema, jei sandoris įformintas netinkamai.
Toliau – svarbiausi klausimai, į kuriuos verta atsakyti prieš padedant parašą.
Ar pardavėjas iš tiesų turi teisę parduoti?
Tai pirmas ir svarbiausias klausimas. Asmuo, pasirašantis sutartį, turi būti registracijos dokumentuose nurodytas savininkas arba turėti tinkamai įformintą įgaliojimą.
Rinkoje dažnai pasitaiko perpardavėjų, kurie automobilio savo vardu neregistruoja. Tai savaime nėra neteisėta, tačiau pirkėjui reiškia papildomą riziką: sutartis faktiškai sudaroma su asmeniu, kurio galbūt niekada nematėte, o asmuo, kuriam mokate pinigus, teisiškai gali būti visai niekuo dėtas. Tokiu atveju verta žinoti, kas yra savininkas, ir įsitikinti, kad sutartį pasirašys būtent jis.
Ar automobiliui netaikomi apribojimai?
Automobilis gali būti įkeistas, areštuotas ar įsigytas lizingu, kuris dar neišmokėtas. Lizingo atveju savininkas dažnai yra finansų bendrovė, o ne vairuotojas. Prieš atsiskaitant verta įsitikinti per viešus registrus ir Regitros paslaugas, kad transporto priemonei nėra taikomi registracijos apribojimai. Priešingu atveju automobilio gali nepavykti perregistruoti, nors pinigai jau bus sumokėti.
Kas turi būti sutartyje?
Standartinė pirkimo-pardavimo sutartis dažnai yra vieno puslapio forma su minimalia informacija. Vis dėlto verta ją papildyti:
- Ridą sandorio dieną. Tai vienas svarbiausių įrodymų, jei vėliau paaiškėtų, kad ji buvo klastota.
- Žinomus trūkumus. Jei pardavėjas pripažino, kad pavarų dėžė kartais trūkčioja, tai turėtų būti užrašyta. Tai apsaugo abi šalis.
- Perduodamus daiktus – raktų skaičių, žieminių padangų komplektą, serviso knygelę, dokumentus.
- Tikslią kainą ir atsiskaitymo būdą. Sutartyje nurodyta mažesnė kaina „dėl mokesčių“ gali tapti problema, jei kada nors reikėtų reikalauti grąžinti pinigus.
Frazė „parduodama tokios būklės, kokia yra“ dažnai klaidingai suprantama kaip visiškas pardavėjo atsakomybės panaikinimas. Iš tikrųjų pardavėjas, sąmoningai nuslėpęs esminius trūkumus, apie kuriuos žinojo, dažniausiai negali pasislėpti už tokios formuluotės. Kita vertus, įrodyti, kad jis žinojo, sunku, todėl išsami apžiūra iki sutarties vis tiek išlieka geriausia apsauga.
Kuo skiriasi pirkimas iš įmonės ir iš privataus asmens?
Perkant iš įmonės, kuri verčiasi automobilių prekyba, vartotojas paprastai turi daugiau teisių: taikomos vartotojų teisių apsaugos nuostatos, įskaitant teisės aktuose numatytą atsakomybę už prekės neatitiktį. Perkant iš privataus asmens, šios specialios vartotojų apsaugos nuostatos netaikomos, o ginčai sprendžiami pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles.
Įmonės atveju verta pasidomėti ir tuo, ar automobiliui suteikiama papildoma komercinė garantija. Ji nėra privaloma, tačiau jos sąlygos, išimtys ir galiojimo terminas turėtų būti aiškiai aprašyti raštu, o ne tik pažadėti žodžiu salono aikštelėje.
Įdomus niuansas: kai kurie verslininkai automobilius parduoda kaip privatūs asmenys būtent tam, kad išvengtų vartotojų teisių apsaugos reikalavimų. Jei „privatus“ pardavėjas skelbimų portale turi dvidešimt aktyvių skelbimų, tai verta turėti omenyje.
Kaip atsiskaityti?
Grynieji pinigai vis dar populiarūs, tačiau banko pavedimas palieka aiškų pėdsaką ir yra kur kas saugesnis abiem šalims. Jei vis dėlto mokate grynaisiais, sutartyje turėtų būti įrašyta, kad pinigai gauti, ir patvirtinta pardavėjo parašu.
Avansų pervedimas prieš apžiūrą, ypač nepažįstamiems pardavėjams iš kitų šalių, yra viena dažniausių sukčiavimo schemų. Rezervavimo mokestis turėtų būti protingo dydžio ir įformintas raštu.
Ką padaryti iš karto po sandorio?
Prieš išvažiuojant automobiliui turi būti sudarytas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Po to – perregistravimas Regitroje. Jei techninė apžiūra netrukus baigiasi, susiplanuokite ją iš anksto, o šį faktą geriausia panaudoti dar derybose, nes apžiūroje gali paaiškėti papildomų trūkumų.
Pasirašymo metu naudinga nufotografuoti prietaisų skydelį su matoma rida, abu sutarties egzempliorius ir perduodamus dokumentus. Šios nuotraukos su data ir laiku gali tapti svarbiais įrodymais, jei vėliau kiltų nesutarimų. Taip pat įsitikinkite, kad abu raktai veikia: atsarginio rakto pagaminimas kai kuriems modeliams kainuoja kelis šimtus eurų, o pardavėjai apie trūkstamą raktą dažnai „pamiršta“ paminėti.
Jei automobilį perkate iš perpardavėjo ir tarpinis pirkimas nebuvo įregistruotas, paprašykite ir ankstesnio sandorio dokumento kopijos. Ji padeda atsekti nuosavybės grandinę ir įsitikinti, kad niekur nėra „tuščių“ vietų.
Esmė
Gera sutartis neužtikrina, kad automobilis bus geras. Bet bloga sutartis gali užtikrinti, kad net ir pagrįsta pretenzija liks be atsakymo. Kelios papildomos eilutės ir dešimt minučių patikros registruose yra pigiausia draudimo forma, kokią galima rasti automobilių rinkoje.